Tikriausiai kiekvienas esame girdėjęs prietarą, kad juodos katės neša nelaimę. Nors šiuolaikiniai kačių mylėtojai puikiai žino, kad šis tikėjimas neturi jokio pagrindo, jis išliko šimtmečius ir iki šiol yra gyvas kai kuriose kultūrose.
Dar Senovės Egipte katės buvo šventos būtybės. Joms buvo skiriamos aukos, o jų nužudymas buvo laikomas nusikaltimu. Tačiau vėliau požiūris į juodas kates Europoje stipriai pasikeitė. Viduramžiais, kai išpopuliarėjo kalbos apie raganavimą, juodos katės ėmė asocijuotis su blogiu.
XIII amžiuje jos buvo pradėtos sieti su velniu, o XIV amžiuje, siautėjant Juodajai mirčiai, katės buvo masiškai naikinamos. Ironiška, tačiau jų sunaikinimas tik pablogino situaciją, nes žiurkės, platinusios užkratą, liko be natūralaus priešo. XVI amžiuje, kai Europoje įsivyravo medžioklė prieš raganas, juodos katės vėl atsidūrė dėmesio centre.
Manyta, kad raganos turėjo „familiarius“, tai gyvūnus palydovus, dažniausiai juodas kates. Sklandė tikėjimas, kad ragana gali pavirsti savo kate, todėl šie gyvūnai buvo persekiojami.
Ši mintis persikėlė ir į Ameriką, kur ji tapo neatsiejama garsiųjų Salemo raganų teismų dalimi. Puritonai, gyvenę Masačusetse, buvo itin religingi ir visko, kas siejosi su velniu, bijojo. Juoda katė tapo raganos gyvenimo dalies simboliu, todėl žmonių baimė dar labiau sustiprėjo.
Juodos katės tautosakoje
Skirtingose tautose apie juodas kates susiformavo įvairių pasakojimų. Škotijoje buvo tikima į paslaptingą būtybę „Cat Sìth“, tai milžinišką juodą katę su baltu tašku ant krūtinės, kuri esą galėjo pavogti žmogaus sielą prieš jam palaidojant. Šios legendos paskatino paprotį naktimis saugoti velionio kūną, kad katė neprislinktų.
Europoje paplito prietaras, kad nelaimę atneša juoda katė, perbėgusi kelią. Vokietijoje ši legenda įgavo niuansų: jei katė pereina iš dešinės į kairę, tai blogas ženklas, tačiau jei iš kairės į dešinę viskas gerai.
Žaidėjai, mėgstantys azartinius lošimus, taip pat tikėjo, jog prieš einant lošti susitikta juoda katė yra ženklas, kad reikia grįžti namo. Net piratai turėjo savo prietarų, kad juoda katė, priėjusi prie žmogaus, reiškė nelaimę, o nueinanti sėkmę. Jei katė įžengdavo į laivą ir iš jo išeidavo, buvo tikima, kad laivas nuskęs artimiausioje kelionėje.
Pozityvūs tikėjimai apie juodas kates
Vis dėlto ne visos kultūros žiūrėjo į juodas kates kaip į blogos sėkmės simbolį. Senovės egiptiečių pagarba katėms išliko ir vėlesnėse tradicijose. Jūrininkai tikėjo, kad juoda katė laive neša sėkmę, o jų žmonos laikydavo tokias kates namuose, kad pritrauktų daugiau laimės.
Japonijoje juodos katės laikomos ypatingos sėkmės nešėjomis. Ypač vienišos moterys tikėdavo, jog juoda katė padeda pritraukti gerus gyvenimo partnerius. Rusijoje visos katės, nepriklausomai nuo spalvos, laikomos laimės simboliu.
Juodos katės šiandien
Šiandien juodų kačių įvaizdis vis dar išlieka populiarus. Ypač dažnai jas galima pamatyti Helovino dekoracijose, kur jos vaizduojamos kaip mistiniai, kartais bauginantys padarai.
Vis dėlto daugelyje šalių žmonės stengiasi keisti šį stereotipą, pabrėždami, kad juodos katės yra tokios pat meilios ir draugiškos kaip ir bet kurios kitos. Kasmet rugpjūčio 17 dieną netgi minima Juodų kačių diena, skirta parodyti pagarbą šioms nuostabioms būtybėms.
Juodų kačių istorija rodo, kaip žmonių tikėjimai gali keistis priklausomai nuo laikmečio ir kultūros. Nuo dievintų egiptiečių laikų iki raganų medžioklių Europoje, nuo piratų legendų iki šiuolaikinių švenčių, tai šie gyvūnai visuomet buvo apipinti paslaptimis. Nors kai kuriems juodos katės vis dar kelia nepasitikėjimą, daugelis supranta, kad tai tik prietarai. Iš tiesų juoda katė namuose gali būti ne nelaimės simbolis, o ištikimas draugas.
