Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kodėl jūros vanduo toks sūrus? Tikroji priežastis slypi ne tik druskoje, bet ir planetos gelmėse
Mokslas

Kodėl jūros vanduo toks sūrus? Tikroji priežastis slypi ne tik druskoje, bet ir planetos gelmėse

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-08, 05:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Jeigu bent kartą buvote prie jūros ir gavote gurkšnį bangos vandens, tikrai pastebėjote, kad jis sūrus. Nesvarbu, ar tai būtų Australijos pakrantė, ar Šiaurės Amerikos rytinis krantas, jūros ir vandenyno vanduo visur turi tą patį aitrų sūrumą.

Ši savybė yra viena iš pagrindinių, skiriančių sūrų vandenį nuo gėlo vandens, kurio randame ežeruose, upėse ir upeliuose. Bet iš kur tas sūrumas atsiranda? Kodėl vandenynas yra sūresnis net už bulvyčių druską pajūrio užeigoje?

Pirmiausia reikėtų suprasti, kas iš tikrųjų yra druska. Mokslininkai druska vadina cheminį junginį, sudarytą iš dviejų skirtingų dalelių. Viena jų turi teigiamą elektros krūvį, kita, neigiamą. Šios priešingai įkrautos dalelės traukia viena kitą ir sudaro stabilų cheminį junginį. Kasdien vartojama valgomoji druska, kurią barstome ant maisto, yra natrio chloridas. 

Joje natris yra teigiamai įkrauta dalelė, o chloridas neigiamai. Būtent šis junginys sudaro didžiąją dalį vandenynų druskos, tačiau tikrai ne visą. Vandenyno sūrumą lemia ne vien tik natris ir chloras. Taip pat svarbios ir kitos medžiagos, tokios kaip magnis ir kalcis. Šios medžiagos, kaip paaiškina mokslininkai, dažniausiai atsiranda iš sausumos uolienų. 

Kai lyja lietus, jis tirpdo atmosferoje esantį anglies dioksidą. Dėl to lietaus vanduo tampa silpnai rūgštinis. Kai šis vanduo krenta ant žemės, jis pamažu ardo uolienas ir nuplauna ištirpusius mineralus į upes bei upelius. Galiausiai šios srovės pasiekia jūras ir vandenynus, kur visos medžiagos susikaupia.

Apie aštuoniasdešimt penkis procentus vandenyne esančių jonų sudaro būtent natris ir chloridas. Dar dešimt procentų sudaro magnis ir sulfatai. Šios druskos ir jonai ten kaupiasi ilgus amžius. Nors dalis jų naudojama jūros gyvūnų gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, lukštų formavimui ar mineralų pasisavinimui, vis dėlto pagrindinė druskos masė vandenyje išlieka pastovi, nes nuolat pildoma iš paviršinių šaltinių.

Be žemės paviršiaus indėlio, vandenynai gauna druskos ir iš pačios planetos vidaus. Giluminiai šaltiniai vandenyno dugne, vadinami hidroterminiais šaltiniais, išsiveržia iš žemės plutos, kai magma pakaitina aplinkines uolienas. 

Tokiose vietose vyksta sudėtingos cheminės reakcijos tarp karšto vandens ir uolienų, kurios papildomai prisotina vandenyną įvairiais mineralais. Taip pat reikėtų paminėti po vandeniu esančius ugnikalnius, kurie veikia panašiai ir taip pat prisideda prie bendro sūrumo lygio.

Įdomu tai, kad vandenynas nėra vienodai sūrus visur. Jo sūrumas gali skirtis priklausomai nuo vietos klimato ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros paviršiaus vanduo paprastai yra sūresnis nei vandenyno tropiniuose regionuose. 

Taip yra dėl to, kad šiltuose ir sausuose kraštuose vanduo garuoja intensyviau, o druska lieka. Tuo tarpu ekvatoriuje dažniau lyja, todėl lietaus vanduo praskiedžia sūrumą. Taip pat svarbus ir dugno poveikis, nes kai kuriose vietose vyksta intensyvus mineralų išsiskyrimas.

Salinumas, tai yra sūrumo lygis, nėra natūraliai įgimta savybė vandeniui. Tai nuolatinio procesų ciklo rezultatas, kuriame mineralai į vandenį patenka ir vėl iš jo pašalinami. 

Upės ir upeliai taip pat neša savyje druskas, tačiau lietaus vanduo, kuris jas nuolat atskiedžia, neleidžia joms pasiekti tokio paties sūrumo kaip vandenyne. Tuo tarpu vandenynas tampa savotišku galutiniu tašku visoms žemės druskoms. Į jį teka šimtai upių, ir nors dalis vandens išgaruoja, druska išlieka.

Būtent todėl vandenynai yra sūrūs. Tai ilgo gamtos darbo rezultatas, kuriame dalyvauja tiek dangus, tiek žemė, tiek giliausi planetos sluoksniai. Nors mes dažnai nepagalvojame apie tai, gerdami sūrų vandenį prie jūros ar stebėdami bangas, šis skonis slepia sudėtingą istoriją, trunkančią milijonus metų.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Kritiškai svarbus įspėjimas, kurio daugelis nepaiso: pasitraukimas iš II pakopos gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių

2026-03-28
Trumpas vėl nufotografuotas su mėlyne ant rankos. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Aštrėjanti retorika: Trumpas teigia, kad Iranas bijo tartis, tačiau ar tai atspindi tikrąją padėtį?

2026-03-28
man and woman holding hands
Lietuva

Kas dabar bus vadinama šeima: siūlymai dėl santuokos gali sukelti aštrias diskusijas visuomenėje

2026-03-28
Sodas ir daržas

Parafino aliejumi purškiami augalai: sodininkų patarimai, kada ir kaip tai daryti teisingai

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-28
Sveikata ir grožis

Plaukų slinkimo mažinimas: močiutės receptas ir praktiniai patarimai, kaip natūraliai sustiprinti plaukus

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Mokslas

Pirmą kartą atkurtas Australopithecus „Little Foot“ veidas: atskleisti duomenys keičia požiūrį į evoliuciją

Karolis Vaickus
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up