Dauguma darbdavių supranta, kad jų organizacijos negali sėkmingai veikti, jei negali pritraukti ir išlaikyti gerų darbuotojų. Tačiau taip pat tiesa, kad kartais darbdavys norėtų, kad bent kai kurie darbuotojai išeitų, ir ne tik tie, kurie blogai dirba bei kuriuos norėtų atleisti.
Vietoje to, jie tiesiog tikisi ir meldžiasi, jog jūs patys nuspręsite išeiti, o kai kurie darbdaviai tam sukuria ir atitinkamas sąlygas – pasirodo, visiškai teisėtas – dėl kurių jūs norėsite išeiti.
Kada darbdaviai gali pasveikinti jus išeinant?
Yra daugybė priežasčių, kodėl darbdavys gali sskatinti žmones išeiti.
Viena iš jų gali būti ta, kad įmonės vadovai nusprendžia, kad veiklos išlaidos yra per didelės dėl per didelio darbuotojų skaičiaus, sakė Jesse Meschuk, personalo konsultantas ir buvęs vyresnysis personalo viceprezidentas „Fortune 500“ įmonėje.
Arba gali būti, kad produktų linija nebepopuliari ir jie nemato akivaizdaus būdo perkelti talentą. Arba kad dirbtinis intelektas mažina reikiamą darbuotojų skaičių.
Kad ir kokia būtų priežastis, darbuotojai, kurie išeina savo noru, gali sutaupyti įmonei laiko ir pinigų, nes nereikia jų atleisti ir mokėti už atleidimą priklausiančias išmokas, tęstines išmokas ar suteikti pagalbos įsidarbinant – kas, nors paprastai nėra teisiškai privaloma, yra įprasta praktika daugelyje organizacijų.
Štai keletas būdų, kaip darbdaviai gali pradėti šį procesą.
Visi atgal į biurą … visam laikui
Hibridinio ir nuotolinio darbo politikos panaikinimas ir penkių dienų per savaitę darbo biure įvedimas dažnai suvokiamas – teisingai ar ne – kaip agresyvus darbdavių žingsnis siekiant sumažinti darbuotojų skaičių ir sumažinti išlaidas.
„Reikalavimas federaliniams darbuotojams ateiti į biurą penkias dienas per savaitę sukeltų savanoriško atleidimo bangą, kurią mes sveikiname“, – „Wall Street Journal“ straipsnyje rašė Elon Musk ir Vivek Ramaswamy.
Bet net ir tada, kai darbdaviai gali turėti kitų tikslų, susijusių su darbuotojų grąžinimu į biurą visą darbo dieną, jie vis tiek žino, kaip planuoti atleidimus. „Dauguma įmonių … supranta, kad bus darbuotojų kaita“, – sakė Meschuk.
Darbo sąlygų pabloginimas
Darbdaviai – arba, tiksliau, tiesioginiai vadovai ir skyrių vadovai – gali sukurti sąlygas, kurios apsunkintų jūsų darbą – ar netgi paties darbo mėgavimąsi. Arba jausmą, kad priklausote kolektyvui.
Tai gali apimti ignoravimą, smarkiai sumažinant jūsų darbo krūvį ir neįtraukiant į svarbius projektus, pažymėjo Meschuk.
Tai gali reikšti, kad jūsų vadovas jums pasakoja, kad jūsų esamas darbas nebūtinai yra tinkamiausias jums.
Arba galite būti iki mirties kontroliuojami. „Tai nutinka daugeliui žmonių. Jūs išeinate, nes nenorite turėti atleidimo įrašo savo biografijoje“, – sakė Joy Webb, „Merritt Webb“ valdančioji partnerė ir „LegalShield“ advokatė Šiaurės Karolinoje.
Tai gali reikšti staigų prastą darbo vertinimą be atlyginimo padidinimo ar premijos. Arba suteikti paaukštinimą, kurio taip troškote, kitam pavaldiniui. Arba įtraukti jus į PIP (darbo rezultatų gerinimo planą) be realaus ketinimo padėti jums tobulėti.
„Vadovui nepatinka kažkas, nepatinka tai, kaip jie elgiasi, ir panašiai. Vietoje to, kad sunkiai dirbtų dėl sutarimo ar darbuotojo pakeitimo, jie įtraukia juos į PIP. Tai suteikia [darbuotojui] juodą ženklą ir dažnai priverčia juos išeiti“, – sakė Chris Williams, buvęs „Microsoft“ personalo viceprezidentas, kuris dabar yra aukščiausio lygio vadovų vadovas.
Nepageidaujamos pasekmės
Meschuk pažymėjo, kad jis nerekomenduotų nė vienos iš šių strategijų, ne tik todėl, kad vadovai nėra atviri asmenims ir juos stato į siaubingą padėtį, bet ir todėl, kad darbdavys gali pakenkti pats sau.
„Būkite atsargūs, kokią kultūrą kuriate. Norite būti vieta, kur aukštos kvalifikacijos darbuotojai nori likti. Jūs siunčiate signalą ne tik tiems, kuriuos norite pašalinti, bet ir visiems įmonės darbuotojams“, – sakė jis.
Daug geresnis būdas, jei tai finansiškai įmanoma, pridūrė Meschuk, galėtų būti nuolatinis savanoriško atleidimo paketas, kuris yra mažiau dosnus nei tas, kuris siūlomas atleidimo iš darbo metu, kurį darbuotojas gali pasirinkti, jei nusprendžia (arba jo vadovas siūlo), kad darbas nebeveikia.
Nors tai kainuos įmonei tam tikrą pinigų sumą, tai gali atsieiti kur kas mažiau nei sąmoningas neigiamų sąlygų kūrimas, siekiant paskatinti darbuotojus išeiti.
Iš tiesų, Williamsas sakė: „Tie, kurie išeina pirmieji, yra geriausi žmonės. Tie, kurie pirmieji sako: „Aš neatvažiuosiu į biurą penkias dienas per savaitę“, yra tie, kurie gali tai pasakyti. Jie yra patys geriausi darbuotojai, nes turi pasirinkimų.“
Situacija dar labiau blogėja, nes toks darbuotojų mažinimas nėra apgalvotas ir neplanuotas. Neatsargiai praradus geriausius darbuotojus ir nepakeitus jų, įmonėje įsivyrauja chaosas, darbuotojai panikuoja, nes nėra jokio plano, ir žmonės palieka įmonę vienas po kito.
Kalbant apie galimą taupymą, kurį galima pasiekti, kai strategijos, skirtos išstumti iš darbo žmones, pasiteisina, jis gali virsti pergalė su pralaimėjimu. „Tai ekonomiškai klaidinga. Žinoma, pirmajame etape sutaupote, tačiau po to, kai jūsų organizacija yra chaoso būsenoje, visi geriausi darbuotojai išėjo bei niekas nebenori ten dirbti, jūs išties prarandate gerokai daugiau.“
Ką daryti, jei jaučiatės vejamas lauk?
Nors tai atrodo nepagarbu ir neteisinga, strategijos, skirtos jus išstumti, daugeliu atvejų yra visiškai legalios, ypač jei esate darbuotojas be sutarties ir neturite jokios kitos teisinės apsaugos.
Darbas be sutarties iš esmės reiškia, kad jūsų įmonė gali jus atleisti dėl bet kokios priežasties arba apskritai be priežasties, nebent galite įrodyti, kad jūsų darbdavys ketino jus išstumti dėl jūsų amžiaus, lyties, rasės, tautybės ar kitos saugomos klasės statuso.
Tačiau, nesant tokių teisinių apribojimų pažeidimo, „nėra nelegalaus būdo pasakyti kam nors, kad jo nebenorite, nes tai yra darbas be sutarties.
Vienintelis svertas, kurį turite tokioje situacijoje, yra ne išeiti, nes išeiti yra tai, ko nori jūsų darbdavys, pažymėjo Heller. Bet jei liksite, pridūrė jis, ir norite turėti šansą išlaikyti savo darbą, „geriausias dalykas, ką galite padaryti, yra dirbti dar sunkiau ir padaryti savo pastangas matomas. … Įrodykite, kodėl esate geras ir kodėl sunku pateisinti jūsų atleidimą.“
Tačiau jei ir kada nuspręsite ieškoti kito darbo, labai atsargiai elkitės ir nekalbėkite blogai apie savo darbdavį kituose darbo pokalbiuose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://edition.cnn.com/
