Tikriausiai daugelis yra patyrę keistą jausmą, kai vos užsimerkus ir bandant pasinerti į miegą kūną staiga supurto netikėtas trūkčiojimas, kuris pažadina iš snaudulio. Šis reiškinys vadinamas hipniniu trūkčiojimu. Tai trumpas, nevalingas raumenų spazmas, pasireiškiantis miegant arba jam artėjant.
Dažnai jis įsilieja ir į sapną, sukeldamas pojūtį, lyg būtumėte suklupę ar nukritę. Tie, kurie tokio reiškinio niekada nėra patyrę, gali save laikyti laimingais, nes manoma, jog su hipniniais trūkčiojimais susiduria nuo šešiasdešimties iki septyniasdešimties procentų žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar lyties.
Miego mokslas jau daugelį metų tyrinėja šį fenomeną, tačiau jo tikrosios priežastys lieka neatskleistos. Amerikos miego medicinos akademija pateikia kelias galimas hipninių trūkčiojimų atsiradimo priežastis.
Viena jų yra didelis kofeino vartojimas, kita, tai itin intensyvios treniruotės. Taip pat prie to gali prisidėti miego trūkumas bei stresas. Tai reiškia, kad sumažinus šiuos veiksnius galima tikėtis retesnių trūkčiojimų, nors garantijos, jog jie visai išnyks, nėra.
Galimos biologinės priežastys
Mokslininkai stengiasi nustatyti, kurioje smegenų srityje gimsta šis nevalingas signalas. 2016 metais žurnale „Sleep Medicine“ publikuotas tyrimas siūlo mintį, kad hipniniai trūkčiojimai kyla iš požievio smegenų srities, atsakingos už emocines, pažintines ir socialines funkcijas.
2018 metais „Current Sleep Medicine Reports“ išspausdintas tyrimas pastebėjo, kad pernelyg dažni hipniniai trūkčiojimai dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip Parkinsono liga, migrena ar smegenų pažeidimai.
Vis dėlto tai, kad trūkčiojimai sutampa su kai kuriomis ligomis, dar nereiškia, kad jie jas sukelia. Daugeliu atvejų šis reiškinys laikomas visiškai normaliu ir nekeliančiu pavojaus sveikatai.
Ne liga, o natūrali būsena
Miego medicinos specialistas Alenas Ričertas iš Misisipės universiteto teigia, kad hipniniai trūkčiojimai nelaikomi patologija. Jie nėra nei miego sutrikimo, nei kitų rimtų sveikatos problemų požymis, todėl jų nereikia gydyti. Tai paprastas fiziologinis reiškinys, kuris dažniausiai praeina savaime ir nesukelia jokių pasekmių.
Vis dėlto, nors pats reiškinys nėra pavojingas, specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kaip jis veikia jūsų gyvenimo kokybę. Jei trūkčiojimai tampa pernelyg dažni ir pradeda trikdyti miegą, jei dėl jų kyla nerimas ar baimė užmigti, tuomet verta pasitarti su gydytoju.
Tokiais atvejais gali būti naudinga išsiaiškinti, ar priežastis nėra susijusi su kitais miego ar nervų sistemos sutrikimais. Dauguma žmonių patiria hipninį trūkčiojimą retkarčiais, ypač tada, kai kūnas yra pavargęs, o protas dar pilnas minčių.
Tokiais atvejais trūkčiojimas tampa lyg signalu, kad organizmui reikia poilsio. Kiti pastebi, kad trūkčiojimai dažniau pasireiškia po vėlyvos kavos ar vakarinės treniruotės. Kai kuriems tai nutinka dažniau įtemptais gyvenimo periodais, kai sunkiau atsipalaiduoti.
Hipninis trūkčiojimas yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma žmonių bent kartą gyvenime. Nors jo tikrosios priežastys dar nėra visiškai aiškios, mokslas pateikia kelias galimas versijas, susijusias su gyvenimo būdu, streso lygiu bei smegenų veikla.
Daugeliu atvejų tai natūralus, nepavojingas reiškinys, rodantis kūno perėjimą iš budrumo į miego būseną. Tačiau jei jis tampa nuolatine problema, trikdančia miegą, galima kreiptis į specialistus, kurie padės atrasti tinkamą sprendimą.
