Mūsų smegenys sukurtos taupyti energiją, todėl dažnai renkasi paprasčiausius atsakymus vietoje gilesnės analizės. Tačiau būtent sisteminis mąstymas padeda priimti tikslesnius sprendimus, matyti dėsningumus ir išvengti paviršutiniškų išvadų.
Kodėl smegenys vengia sudėtingų užduočių ir kaip išsiugdyti sisteminį mąstymą, aiškina šeimos ir holistinė psichologė Anna Bogomolec.
Žmogaus smegenys sunaudoja iki 20 % visos organizmo energijos net ir tada, kai mes tiesiog mąstome. Todėl, siekdamos sumažinti apkrovą, jos ieško trumpiausių kelių – šablonų, paruoštų atsakymų, automatinių reakcijų.
Šis reiškinys vadinamas kognityvine ekonomija – tai polinkis išvengti per didelio apkrovimo automatiškai supaprastinant informaciją.
„Įsivaizduokite smegenis kaip keliautoją tankiame miške. Kasdien jam tenka rinktis: kur eiti, kurį taką pasirinkti, į ką atkreipti dėmesį. Pamatęs tiesų, gerai pramintą taką, jis natūraliai traukia būtent ten. Tai paprasta, aišku ir taupo jėgas“, – aiškina psichologė.
Paprastai tariant, smegenys stengiasi dirbti taip, kad „nereikėtų per daug stengtis“:
- remiasi pirmu įspūdžiu
- ieško patvirtinimo jau turimiems įsitikinimams
- vengia ilgų svarstymų ir abejonių
Taip atsiranda kognityviniai iškraipymai – sistemingos mąstymo klaidos, dėl kurių neteisingai vertiname situacijas ar žmones.
„Mūsų smegenys „mėgsta“ paprastus atsakymus: jie greiti, lengvai suprantami ir nereikalauja sudėtingų skaičiavimų. Moksliškai tai aiškinama kognityvine ekonomija – neuronai stengiasi sunaudoti kiek įmanoma mažiau energijos, todėl mes dažnai vadovaujamės šablonais ir supaprastintais sprendimais“, – sako Anna Bogomolec.
Kaip veikia sisteminis mąstymas?
Sisteminis mąstymas – tai gebėjimas matyti ne tik atskirus įvykius, bet ir ryšius tarp jų. Taip mąstantis žmogus neieško vienos „kaltos priežasties“, o žiūri į procesą dinamiškai: kas iš ko kyla, kokie veiksniai daro įtaką, kaip viskas tarpusavyje susiję.
„Pasaulis nėra tiesus takas, o labirintas, sudarytas iš tarpusavyje susikertančių kelių, posūkių ir kliūčių. Čia paprasti atsakymai tampa spąstais – rizikuojame nepastebėti svarbių niuansų ar paslėptų pasekmių.
Sisteminis mąstymas – tarsi turėti ir žemėlapį, ir kompasą vienu metu. Jis padeda suprasti, kaip kiekvienas „miško augalas“ veikia kitus, ir planuoti maršrutą atsižvelgiant į visą aplinką“, – aiškina specialistė.
Sisteminis mąstymas apima:
- analitiškumą – gebėjimą skaidyti problemą į dalis
- priežasties ir pasekmės ryšius – matyti, kaip vienas sprendimas veikia kitą
- lankstumą – svarstyti kelis galimus scenarijus
- strateginį matymą – vertinti ilgalaikes pasekmes
Tai lyderių, mokslininkų ir strategų mąstymas – tačiau jo gali išmokti kiekvienas.
Kaip ugdyti sisteminį mąstymą?
Pasak Annos Bogomolec, sisteminį mąstymą galima lavinti treniruojant smegenis „matyti tinklą“, o ne vieną vienintelį taką:
- stebėti ryšius ir pasekmes net paprastose kasdienėse situacijose
- dažniau klausti „kas būtų, jeigu…?“ ir įsivaizduoti alternatyvius scenarijus
- klausytis skirtingų nuomonių – kaip skirtingų garsų miške
- daryti pauzę prieš priimant sprendimą ir sugrįžti prie jo, įvertinant, ar pasirinktas kelias tikrai veda ten, kur reikia
„Paprasti sprendimai yra lengvi ir saugūs, jie mažina nerimą, tačiau tikroji smegenų galia atsiskleidžia tada, kai mokomės žvelgti plačiau. Tuomet mes ne tik einame taku, bet ir suprantame visą mišką, jaučiame jo ritmą ir renkamės kelią sąmoningai, plačiu žvilgsniu“, – sako psichologė.
Sisteminis mąstymas sumažina klaidų skaičių, padeda matyti priežastis, o ne tik simptomus, ugdo kritiškumą – savybę, be kurios neįmanomas brandus požiūris į realybę.
Žmogus, kuris mąsto sistemiškai, nebijo nežinomybės, nes supranta, kad pasaulis sudėtingas, tačiau jame veikia tam tikros dėsningos sąsajos.
