Kodėl mes čiaudime, žiovaujame, rąžomės ir žagsime?

[-[0]-]

Čiaudulys, žagsulys, rąžymasis ir žiovulys – kas galėjo pagalvoti, kad visa tai taip naudinga sveikatai! Mokslininkai įsitikinę – šiais sąlyginiais refleksais gamta mus apdovanojo ne šiaip sau, o tam, kad padėtų mūsų organizmui.

Čiaudulys

Kai nosies ertmėje susikaupia per daug mikrobų, dulkių ir įvairių alergenų, nosiaryklės nervų galūnėlės yra sudirginamoa, o tada įvyksta tai, kas mums visiems taip gerai pažįstama – mes nusičiaudime. Čiaudulys – tai ūmus, staigus ir galingas iškvėpimas, kurio metu pašalinami minėtieji mikrobai, svetimkūniai, alergenai, dulkės ir gleivių perteklius.

Jeigu per dieną nusičiaudite kartą ar du, tai visiškai normalu ir jaudintis neverta, tačiau jeigu tai kartojasi nuolat ir nesiseka sustoti, reikėtų šiek tiek sunerimti. Gali būti, kad organizmas bando jums pasakyti, kad jo kažkas netenkina: arba alergenas yra greta jūsų, arba sergate lėtiniu rinitu, arba reikia pradėti drėkinti nosies gleivinę. Kai kurios dailiosios lyties atstovės, pešiojančios antakius, skundžiasi, kad šios procedūros metu taip pat nori čiaudėti – atlikus daugybę tyrimų, nustatyta, kad tai visiškai įmanoma (toje vietoje yra daug nervų galūnėlių, kurios ir provokuoja čiaudulį).

Būna, kad žmogus ima čiaudėti žiūrėdamas į ryškią šviesą. Mokslininkai tai paaiškina tuo, kad UV spinduliai dirgina uoslės receptorius. Beje, tokia reakcija į šviesą yra paveldima.

Kad ir kokia būtų jūsų čiaudulio priežastis, nepamirškite nosies ir burnos prisidengti servetėle – čiaudulio metu 160 km/s greičiu „išskrenda“ daugiau kaip 100 000 bakterijų, kurias gali įkvėpti aplinkui jus esantys žmonės.

Jeigu atsidūrėte nepatogioje situacijoje ir norite sulaikyti čiaudulį, energingai patrinkite panosę arba įsignybkite į nosies galiuką. Tačiau dažnai tuo piktnaudžiauti nereikia, nes tokiu atveju mikrobai liks jūsų organizme.

Žiovulys

Žiovulys – vienas iš mįslingiausių orgaizmo procesų. Vaikai pradeda žiovauti dar būdami mamos įsčiose. Tai būdinga praktiškai visiems – varliagyviams, paukščiams, žinduoliams ir netgi žuvims. Manote, kad žiovaujama tik iš nuobodulio arba dėl to, kad trūksta miego? Visai ne. Tyrimai rodo, kad šie dalykai visiškai nesusiję tarpusavyje. Žmogus gali žiovauti ir nenorėdamas miego – gali būti, kad jis jaudinasi arba jam tiesiog trūksta oro. Streso metu žiovulys yra visiškai normalus reiškinys: smegenys įtempiamos ir… pertempiamos. Tuoj pat įjungiamas apsauginis mechanizmas – žiovulio metu smegenys „aušinamos“. Gali būti, kad patalpoje trūksta deguonies, yra per karšta.

Dar sunkiau paaiškinti, kodėl žiovulys toks užkrečiamas. Viena iš teorijų teigia, kad suveikia labai senas mėgdžiojimo refleksas.

Kad ir kokios būtų žiovulio priežastys, gydytojai sutinka, kad sveikatai jis labai naudingas. Žiovulio metu kvėpavimo takai plačiai atsiveria, raumenys atsipalaiduoja, apima malonus jausmas. Tai padeda sumažinti stresą, nuovargį, psichinę įtampą, stimuliuoja smegenų ir ašarų liaukų veiklą, normalizuoja arterinį kraujospūdį, gerina nuotaiką, be to, pasitarnauja kaip puiki infarkto ir kitų širdies ligų profilaktikos priemonė.

Atminkite, kad kovoti su žiovuliu neverta – nebent viršininko kabinete.

Rąžymasis

Kas gali būti maloniau ryte už rąžymąsi… Po miego raumenys būna sustingę, jiems reikia šiokios tokios mankštos. Rąžymasis pagerina kraujotaką, žadina organizmą ir padeda pasiruošti darbui. Tuo metu pasitaiso ir nuotaika – rąžymasis veikia galvos smegenų malonumo centrą, stimuliuoja smegenų kraujotaką, regėjimo, skonio ir taktilinius pojūčius.

Kuo vyresni esame, tuo mažiau rąžomės. Tai labai susiję su tuo, kad rytais tam trūksta laiko. Pažiūrėkite į naujagimius, naminius gyvūnus – jie rąžosi itin dažnai. Šis refleksas yra įgimtas ir labai svarbus.

Nepašykštėkite šiam užsiėmimui kelių minučių – juk nuo to, kaip pradėsite savo dieną, priklausys, kokia ji bus. Jeigu staigiai pašokate iš lovos, nesistebėkite, kad ima skaudėti galvą, greitai pavargstate ir esate prastos nuotaikos.

Žagsulys

Žagsulys – taip pat labai mįslingas ir sudėtingas refleksas. Jeigu valgote greitai ir ryjate dideliais prastai sukramtytais kąsniais, persivalgote, o skrandis įsitempia – visa tai dirgina nervą, kuris tempdamasis ima dirginti diafragmą, o ši susitraukinėti, stumdama maistą.

Dažnas ir ilgai trunkantis žagsulys kai kuriais atvejais reiškia kokią nors ligą – pavyzdžiui, gastritą, žarnyno nepraeinamumą, artėjantį miokardo infarktą, augantį slėgį kaukolėje, tarpslankstelinių diskų spaudimą, kaklo, žarnyno ar plaučių auglį.

Kai mes išsigąstame, surinkame, staigiai įkvepiam, minėtasis nervas dirgina kvėpavimo organus.

Dažnas žagsulys gali būti neurologinių sutrikimų pasekmė. Medicinoje žinoma „psichinės epidemijos“ atvejų, kai žmonės žagsėdavo mėnesiais, „užsikrėsdami“ vieni nuo kitų.

Atsikratyti šios būklės stengiamasi pačiais įvairiausiais būdais. Paprasčiausi ir geriausi – pasirąžymai, gilus ir tolygus kvėpavimas, kvėpavimo sulaikymas ir gėrimas mažais gurkšneliais. Kai kurie „gydosi“ išgąsčiu, tačiau neretai jis tik dar labiau pablogina situaciją.

Čiaudėkite, žagsėkite, žiovaukite ir rąžykitės į valias. Medikai įspėja, kad bandymai nuslopinti šiuos refleksus gali pakenkti sveikatai.