Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kodėl mėta burnoje sukelia keistą šalčio jausmą: mokslininkai atskleidė stulbinančią tiesą
Mokslas

Kodėl mėta burnoje sukelia keistą šalčio jausmą: mokslininkai atskleidė stulbinančią tiesą

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-01-10, 06:30
Komentarų: 0
Dalintis
5 min. skaitymo

Vos tik išsivalote dantis, burnoje tvyro gaivus mėtų skonis ir ruošiatės gultis į lovą. Išgeriate gurkšnį vandens – jis atrodo ledinis, o kitas įkvėpimas staiga tampa ypač vėsus ir gaivus.

Ką šiuo atveju jūsų burnoje padarė dantų pasta? Ir ar tai galėtų būti gudrybė, padedanti pasijusti vėsiau, kai to labiausiai reikia?

Mentolis – natūrali iš mėtų augalų gaunama medžiaga – yra pagrindinis dantų pastos ingredientas, sukeliantis šalčio pojūtį.

Mentolis aktyvina TRPM8 receptorius ant burnos nervinių galūnėlių – tai tuos pačius receptorius, kurie normaliai atsakingi už šalčio jutimą. Kitaip tariant, mentolis apgauna smegenis, priversdamas manyti, kad jaučiate šaltį, panašiai kaip kapsaicinas (aštriose paprikose) apgauna smegenis sukeldamas karščio ir deginimo pojūtį.

Tai vyksta todėl, kad mentolis prisijungia prie TRPM8 receptorių ir pakeičia jų formą. Dėl to į ląstelę patenka kalcis, o šis signalas perduodamas į smegenis ir interpretuojamas kaip šalčio pojūtis.

Jeigu burnoje yra mentolio ir išgeriate vandens ar įkvepiate oro, mentolis pasklinda po visą burną, suaktyvina dar daugiau receptorių ir taip sustiprina vėsinantį efektą.

Receptoriai tampa „atidaryti“ ir ypač jautrūs šalčiui, todėl bet koks kiek vėsesnis skystis ar oras atrodo žymiai šaltesnis, nei yra iš tikrųjų.

Kodėl mentolio tiek daug įvairiuose produktuose?

Gamintojai pasitelkia šią mentolio savybę, kad sustiprintų savo produktų skonį ir pojūtį juos vartojant.

Mentolis dedamas į dantų pastą ir kramtomąją gumą, kad sukurtų gaivų vėsos įspūdį, kuris mums siejasi su švara ir šviežumu. Į kosulio pastiles mentolis dedamas tam, kad sukurtų „atvirų kvėpavimo takų“ pojūtį. Svarbu tai, kad mentolis fiziškai neužtikrina tikro gleivių pasišalinimo ar nosies „atsikimšimo“ – jis tik sustiprina receptorių jautrumą ir vėsos pojūtį kvėpavimo takuose, todėl atrodo, kad pro juos lengviau ir laisviau teka oras.

Mentolis gali vėsinti ir odą – per tuos pačius TRPM8 receptorius. Dėl šios priežasties jis dažnai dedamas į vietinio poveikio kremus ir gelius, skirtus skausmui malšinti.

Mentolio sukeliamas vėsos pojūtis gali veikti ir kaip vadinamasis „kontrdirgiklis“: mentolis sužadina tam tikrus skausmo receptorius odoje, laikinai sukelia dirginimą, o vėliau juos desensibilizuoja, dėl ko sumažėja pagrindinis, giliau esantis skausmas.

Tyrimai rodo, kad mentolio turintys vietinio poveikio preparatai gali būti veiksmingi malšinant raumenų skausmą, su kai kuriomis vėžio gydymo formomis susijusį neuropatinį skausmą bei migreną.

Mentolis kaip sporto papildas

Mentolio vėsinantis poveikis gali būti naudingas ir sportuojant. Viename tyrime nustatyta, kad burnoje paskalautas mentolio tirpalas sumažino, kiek karštai bėgikai jautėsi, ir leido jiems greičiau įveikti 5 kilometrų distanciją bėgant 33 °C karštyje.

Įdomu tai, kad mentolio skalavimas buvo veiksmingesnis už ledo granitu primenantį gėrimą (šaltą tirštą gėrimą), kuris fiziškai sumažino kūno temperatūrą, bet nesukėlė tokio stipraus vėsos pojūčio ir nepagerino bėgimo rezultatų.

Tai leidžia manyti, kad sportiniam rezultatui gali būti svarbiau tai, kaip karštai jūs jaučiatės, o ne kokia iš tikrųjų yra jūsų kūno temperatūra.

Australijos sporto institutas mentolį priskiria B kategorijos sporto papildams. Tai reiškia, kad yra „besiformuojančių ir (arba) prieštaringų mokslinių įrodymų“, tačiau mentolis vertas dėmesio tam tikrose situacijose ar tam tikroms sportininkų grupėms.

Naujesni tyrimai daugiausia dėmesio skiria mentolio įdėjimui į energinius gelius. Skirtingos mentolio koncentracijos tiriamos siekiant nustatyti optimalią dozę, kuri suteiktų didžiausią vėsinantį efektą ir būtų patogi naudoti fizinio krūvio metu.

Mentolio naudojimas sporte nėra vienareikšmiškai vertinamas. Kadangi jis gali priversti žmogų jaustis vėsiau treniruojantis karštyje, kyla rizika, kad sportininkas peržengs saugias organizmo termines ribas. Teoriškai tai gali padidinti perkaitimo ir fizinio krūvio sukeliamų šilumos sutrikimų riziką – nuo raumenų mėšlungio ir šilumos išsekimo iki gyvybei pavojingo šilumos smūgio.

Vis dėlto iki šiol paskelbtuose tyrimuose rimtesnių saugumo problemų nenustatyta. Tarptautinis ekspertų sutarimo dokumentas padarė išvadą, kad tinkamai paruošti ir pagal rekomendacijas naudojami mentolio papildai yra saugūs ir nesuteikia nesąžiningo pranašumo bei neprieštarauja sąžiningo sporto dvasiai. Dėl šios priežasties mentolis šiuo metu nėra draudžiama medžiaga sporte.

Labai tikėtina, kad mentolio naudojimas produktuose ateityje tik didės – nuo maisto ir gėrimų iki kosmetikos bei sporto papildų.

Tad kitą kartą, kai netikėtai pajusite neįprastą vėsos bangą nuo maisto, gėrimo ar tepamo kremo, verta žvilgtelėti į sudėtį: didelė tikimybė, kad tai mentolis, gudriai apgaunantis jūsų nervų sistemą ir sukeliantis šalčio iliuziją.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A group of fighter jets sitting on top of each other
Pasaulis

Tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų, jau artėja prie jūsų stalo: ekspertai įspėja

2026-03-30
Close-up of hands using a smartphone with a touchscreen, emphasizing mobile technology.
Technologijos

Ar jau peržengei pavojingą ribą? Štai kiek valandų prie telefono laikoma per daug

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-30
Technologijos

„Google“ keičia „Android Auto“: atnaujintas dizainas ir sprendžiamos ryšio problemos

Jonas Vainius
2026-03-30
Technologijos

Mažėjantis susidomėjimas ir strategijos pokyčiai: „OpenAI“ atsisveikina su „Sora“

Jonas Vainius
2026-03-30
Maistas

Nuo spalvos iki skonio: pavasarinių šparagų skirtumai, kuriuos verta žinoti prieš gaminant

Edita Gavelienė
2026-03-30
Pasaulis

Tai kas Popiežiaus Leono XIV pasakyta apie Dievą, gali pakeisti karo diskusijas visame pasaulyje

2026-03-30

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up