Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad moterys beveik visose pasaulio šalyse gyvena ilgiau nei vyrai. Šis skirtumas išlieka net ir ten, kur medicina ir gyvenimo sąlygos smarkiai pagerėjo.
Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad ilgesnį moterų gyvenimą lemia ne tik gyvenimo būdas ar sveikatos priežiūra, bet ir gilūs evoliuciniai procesai, kurie pasireiškia net tarp gyvūnų rūšių. Tyrimą atliko mokslininkai iš „Makso Planko“ evoliucinės antropologijos instituto Leipcige kartu su partneriais iš penkiolikos šalių.
Jie išanalizavo daugiau nei tūkstantį šimtas septyniasdešimt šešias žinduolių ir paukščių rūšis, gyvenančias zoologijos soduose visame pasaulyje. Šis darbas padėjo geriau suprasti, kodėl senėjimas ir gyvenimo trukmė skiriasi tarp lyčių.
Rezultatai atskleidė, kad šie skirtumai yra neatsiejami nuo evoliucijos. Tai reiškia, jog moterų ilgaamžiškumas nėra atsitiktinumas, tai gamtos būdas užtikrinti rūšies išlikimą.
Chromosomos ir genetinė apsauga
Vienas pagrindinių paaiškinimų slypi genetikoje. Žinduolėms moterims būdingos dvi X chromosomos, o vyrams viena X ir viena Y. Turėdamos dvi X chromosomas, moterys turi tarsi „atsarginę kopiją“, tai jei viena genų grandinė pažeidžiama, kita gali perimti jos funkcijas. Tai suteikia didesnę apsaugą nuo pavojingų mutacijų ir ligų.
Paukščiams sistema veikia atvirkščiai, patinai turi dvi Z chromosomas, o patelės tik vieną. Todėl daugumoje paukščių rūšių ilgaamžiškumu pasižymi būtent patinai. Tai patvirtino ir tyrimo rezultatai, 72 proc. žinduolių rūšių ilgiau gyveno patelės, o 68 proc. paukščių būtent patinai.
Lytinė atranka ir gyvenimo būdas
Skirtumus lemia ir gyvūnų elgsena. Daugelyje rūšių patinai konkuruoja dėl patelių dėmesio, tai išaugina didesnį kūną, puošnesnį kailį ar plunksnas, demonstruoja jėgą. Toks elgesys padeda susirasti partnerę, tačiau trumpina gyvenimą, nes reikalauja daugiau energijos ir kelia pavojų sveikatai.
Monogaminėse rūšyse, kur poros lieka kartu visą gyvenimą, šie skirtumai beveik išnyksta. Poligaminėse rūšyse, kur patinai varžosi dėl daugelio patelių, jie dažniau žūsta ar serga, todėl patelės gyvena ilgiau.
Tėvystė ir rūpinimasis jaunikliais
Tyrėjai pastebėjo, kad gyvūnų rūšyse, kuriose patelės daugiau rūpinasi jaunikliais, jos paprastai ir gyvena ilgiau. Tai logiška evoliucijos požiūriu, motina turi išlikti tol, kol palikuonys tampa savarankiški. Toks gamtos „planas“ padeda užtikrinti rūšies išlikimą.
Kai kuriose rūšyse šis reiškinys pastebimas ir tarp patinų. Pavyzdžiui, kai kurie paukščiai ar žinduoliai, aktyviai prižiūrintys jauniklius, taip pat išgyvena ilgiau nei tie, kurie palieka palikuonis vos jiems gimus.
Gyvenimas nelaisvėje ir gamtoje
Norėdami sužinoti, ar aplinka daro įtaką šiems skirtumams, mokslininkai palygino laukinių ir zoologijos soduose gyvenančių gyvūnų duomenis. Paaiškėjo, kad net esant saugioms sąlygoms, kur nėra plėšrūnų ar ligų, patelės vis tiek dažniausiai gyvena ilgiau. Skirtumai sumažėja, bet visiškai neišnyksta, tai taip pat kaip ir žmonių atveju.
Tyrimas parodė, kad gyvenimo trukmės skirtumai tarp lyčių yra giliai įsišakniję mūsų evoliucijoje. Juos lemia genetika, elgsena, tėvystės modeliai ir gamtos atranka. Tai reiškia, kad moterų ilgaamžiškumas nėra tik atsitiktinumas ar šiuolaikinės medicinos rezultatas, tai dalis mūsų biologinės istorijos, kuri greičiausiai išliks ir ateityje.
