Žiema daugeliui sodininkų atrodo kaip ramybės metas, tačiau dirvožemio gyvenimas tuo nesibaigia. Net ir tada, kai šiltnamis ar tunelis stovi tušti, po danga vyksta svarbūs biologiniai procesai. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų palaikyti dirvos gyvybingumą – žiemą į šiltnamį sunešti sniegą. Tai natūralus, nieko nekainuojantis ir gamtai artimas sprendimas, padedantis pasiruošti gausiam pavasario derliui.
Šiltnamis ar tunelis saugo augalus nuo šalčių, tačiau kartu atskiria dirvą nuo to, ko jai labiausiai reikia – natūralių kritulių. Vegetacijos metu prisimename reguliariai laistyti augalus po danga, o žiemą šiltnamį dažnai paliekame likimo valiai. Tai klaida, nes lietus, sniegas, šerkšnas ar rasa į šiltnamio vidų nepatenka, o dirva per kelias savaites ar mėnesius palaipsniui išdžiūsta.
Vanduo – būtina sąlyga biologiniam gyvenimui. Dirvožemio mikroorganizmai ir smulkūs dirvos gyvūnai žiemą nedingsta, jų veikla tik sulėtėja. Be drėgmės jie žūsta, o dirva tampa skurdi ir „negyva“.
Kodėl verta nešti sniegą į šiltnamį ar tunelį?
Nešdami sniegą į šiltnamį elgiamės taip, kaip gamtoje vyksta atviroje erdvėje. Tirpstantis sniegas pamažu įsigeria į dirvą, ją tolygiai drėkina ir neleidžia staigiai kisti drėgmės kiekiui. Tai kur kas geriau nei vienkartinis gausus palaistymas vandeniu.
Sniego vanduo suaktyvina organinių medžiagų skaidymąsi, palaiko maisto medžiagų apytaką ir padeda išsaugoti augalams prieinamų elementų atsargas pavasariui, kai po danga vėl pradėsime sodinti daržoves ar gėles. Taip užtikrinamas sklandesnis augalų startas ir geresnis derlius.
Apsauga nuo šalčio ir dirvos suslėgimo
Sniego sluoksnis veikia kaip natūrali šilumos izoliacija. Jis saugo dirvą nuo gilaus įšalo, neleidžia jai pernelyg susispausti ir susidaryti kietam, nepralaidžiam plutui. Dėl to dirvos struktūra išlieka puri ir daug lengviau įdirbama pavasarį.
Tokiomis sąlygomis lengviau išsaugojami ir naudingi mikroorganizmai, kurie atšilus orams greičiau atsigauna ir vėl aktyviai „dirba“ dirvos labui – gerina jos struktūrą, skatina maisto medžiagų pasisavinimą ir augalų augimą.
Ar žiemą šiltnamio durys turi būti atidarytos, ar uždarytos?
Dažnai manoma, kad sandariai uždarytas šiltnamis žiemą padės sumažinti kenkėjų ir ligų plitimą. Praktikoje rezultatas dažnai būna priešingas. Sausa, atšalusi dirva praranda didelę dalį joje gyvenančių organizmų, o daugelis patogenų vis tiek geba išgyventi nepalankiomis sąlygomis. Pavasarį tokia žemė reikalauja intensyvios regeneracijos, o jauni augalai nuo pat pradžių turi kovoti dėl vandens ir maisto medžiagų.
Palikti duris pilnai atviras visai žiemai taip pat nėra geras sprendimas. Skersvėjai dar labiau išsausina dirvą, o sniegas dažniausiai susikaupia tik prie atvirų durų, nors jis turėtų būti tolygiai paskirstytas po visą šiltnamio plotą. Be to, stiprus vėjas gali pažeisti konstrukciją.
Per didžiausius šalčius ir vėjuotomis dienomis šiltnamį ar tunelį reikėtų laikyti uždarytą, tačiau atodrėkio metu jį verta praverti ir įnešti sniego. Taip apsaugosime dirvą nuo žalingų sausros ir įšalo padarinių, o mūsų užduotis – viduje ant žemės tolygiai paskirstyti sniego sluoksnį.
Kiek ir kada sniego nešti?
Geriausias metas papildyti sniego atsargas šiltnamyje dažniausiai yra sausio pabaiga. Tuo metu šaltis dar padeda bent iš dalies sumažinti kenkėjų populiaciją, o mes jau pradedame ruošti dirvą pavasariui.
Pakanka maždaug 50–80 cm storio sniego sluoksnio, kad dirva būtų apsaugota nuo gilaus įšalo ir sukauptų pakankamai drėgmės. Esant negausiems krituliams, sniegą verta nešti reguliariai, o gausiai pasnigus – stebėti jo svorį ant šiltnamio stogo. Šlapias, sunkus sniegas gali pažeisti konstrukciją, todėl jį būtina atsargiai pašalinti.
Naudojant sniegą drėkinimui, dirva išlieka gyvybinga, pakankamai drėgna ir pasirengusi naujam sezonui. Pavasarį ji atsilygina geresniu augalų augimu ir gausesniu derliumi. Tai paprastas įprotis, suteikiantis didelę naudą ir padedantis dirbti drauge su gamta, o ne prieš ją.
