Bene įprastai dažnai klausiama, ar pavasarį reikia karpyti pelargonijas, jeigu jos jau buvo apkarpytos rudenį. Verčiau vadovautis pačios augalo išvaizda. Jeigu krūmelis kompaktiškas, tolygiai apžėlęs lapais ir atrodo tvarkingas – papildomas karpymas nereikalingas.
Tačiau ištįsusios, apačioje nuplikusios šakos, vadinamos „lazdomis“, yra aiškus signalas, kad be sekatoriaus neapsieisite. Pelargonija turi būti vešli, tvarkinga, o ne išsikerojusi ir plika apačioje.
Dažnai tokia problema atsiranda dėl šviesos trūkumo. Viršūnės apšviestos, o apatinė krūmo dalis lieka pavėsyje, todėl ūgliai ima stipriai tįsti. Taip nutinka net ir po lempomis, jeigu vazonai sustatyti per tankiai. Tokiu atveju pelargoniją būtina apkarpyti arba nugnybti viršūnes – taip paskatinsite šoninių ūglių formavimąsi ir krūmas sutankės.
Yra veislių, kurios auga lėtai ir beveik visada išlieka kompaktiškos. Jeigu tokie augalai buvo gerokai apkarpyti vėlų rudenį, iki pavasario jie paprasčiausiai nespėja ataugti, todėl antrą kartą jų geriau neliesti. Tačiau pelargonijas, kurios buvo karpytos anksti rudenį ir spėjo stipriai suvešėti, drąsiai galima „atnaujinti“ pakartotinu karpymu.
Vešlus, gražus krūmelis išauga tik dėl reguliaraus karpymo ir viršūnių nugnybimo. Jei ūglių dar nedaug, dažnai pakanka tiesiog nugnybti viršūnėlę. Visas šias procedūras atlikite tik ant sauso substrato. Tą dieną pelargonijų visiškai nelaistykite, o kitą dieną palaistykite labai saikingai, geriau iš viršaus. Kurį laiką venkite laistymo per padėklą – taip sumažinsite šaknų puvinio riziką.
Po karpymo ypač svarbu parinkti tinkamą žemę. Geriausia tinka lengvas, purios struktūros, orui laidus substratas su neutraliu rūgštingumu. Rūgštus durpių pagrindo mišinys pelargonijoms netinka – tokiame jos pradeda gelsti, silpti ir dažniau serga. Į žemę verta įmaišyti puriklių ir komponentų, palaikančių sveiką dirvos mikroflorą; tai padeda sumažinti grybelinių ligų ir vadinamosios „juodosios kojos“ tikimybę.
Jeigu norite pristabdyti pernelyg spartų augimą, pelargoniją persodinkite į mažesnį vazoną. Toks būdas ypač tinka tada, kai augalas pernelyg aktyviai augina žaliąją masę ir per daug „eina į lapus“. Prieš sodinant substratą lengvai sudrėkinkite – tuomet vėliau laistant vanduo pasiskirstys tolygiau.
Po persodinimo ir karpymo laistykite labai atsargiai. Kol nėra lapų, augalas beveik neišgarina drėgmės. Geriau laistyti dažniau, bet po kelis šaukštus vandens – taip išvengsite šaknų puvinio ir sudarysite sąlygas šaknims ramiai atsinaujinti.
Nukirpta pelargonija kurį laiką atrodo ne itin patraukliai, tačiau tai visiškai normalus atjauninimo etapas. Netrukus pradės busti miegančios akutės, pasirodys nauji ūgliai, krūmas sutankės ir sustiprės. Būtent taip išgaunami tie vešlūs, tankūs krūmai ir gausus, ryškus žydėjimas, dėl kurio taip vertiname pelargonijas.
