Šis procesas tiesiogiai susijęs su vandens garavimu ir šilumos perdavimu į aplinką. Sausas butelis vėsta todėl, kad jo paviršiuje esančių molekulių šiluminė energija perduodama aplinkos orui. Vėsimo greitį lemia butelio paviršiaus plotas ir temperatūrų skirtumas tarp indo bei aplinkos.
Apvyniojus butelį drėgnu audiniu, atsiranda papildomas šilumos netekimo mechanizmas. Vandens molekulės, turinčios didesnę energiją, garuodamos atsiskiria nuo paviršiaus ir kartu „išneša“ dalį šilumos. Dėl to butelis vėsta ne vien per tiesioginį šilumos perdavimą orui, bet ir dėl garavimo.
Reikšminga ir audinio struktūra. Dėl nelygaus paviršiaus bei tarp skaidulų susidarančios vandens plėvelės padidėja veiksmingas plotas, nuo kurio vyksta šilumos perdavimas ir garavimas. Kuo šis plotas didesnis ir kuo sausesnis aplinkos oras, tuo intensyviau garuoja vanduo, todėl vėsinimas tampa efektyvesnis.
Vis dėlto šio efekto nereikėtų pervertinti. Tyrimai rodo, kad drėgnas audinys butelio vėsimą paprastai paspartina tik maždaug 10–20 procentų, tad tai yra papildoma, tačiau ne itin stipri aušinimo priemonė.
