Smurtas šeimoje yra gėdingas ir labai pavojingas reiškinys, galintis kelti grėsmę žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Neretai žmogus negali nutraukti smurto rato ir delsia palikti smurtaujantį partnerį. Tai dažniausiai nutinka dėl baimės, tačiau yra ir kitų svarbių priežasčių. Psichologė Olena Nadtochiy papasakojo apie šias priežastis.
Kas skatina smurtautojus tapti smurtautojais?
Psichologė paaiškina, kad agresija šeimoje dažniausiai pasireiškia kaip fizinis ir/arba psichologinis smurtas prieš partnerį. Dažniausiai smurtinio elgesio šaknys siekia vaikystę. Jeigu vaikas auga šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra smurtautojas, jis gali imti elgtis pagal šį modelį.
Skirtingų lyčių smurto apraiškos taip pat gali skirtis. Vyrai dažniau naudoja fizinį smurtą, o moterys – psichologinį. Moteris, palyginti su vyru, gali naudoti agresiją ignoruodama partnerį, manipuliuodama, žemindama ar išreiškdama emocinį smurtą.
Kodėl smurto aukoms sunku išeiti?
Šeimose, kuriose patiriamas smurtas, galima pastebėti tam tikrus ženklus, rodančius pavojų. Tačiau aukos dažnai ignoruoja šiuos požymius ir toliau toleruoja smurtaujantį partnerį. Psichologė paaiškina, kad tai dažnai susiję su žmonių prigimtimi.
„Žmogaus smegenys yra sukonstruotos taip, kad nemėgsta ieškoti „sudėtingų atsakymų“. Todėl žmogui lengviau užmerkti akis ir nesigilinti į tam tikras situacijas, kurios gali pasirodyti grėsmingos“, – teigia Olena Nadtochiy.
Pagrindinė priežastis, kodėl žmogus nenori keisti gyvenimo, yra baimė, kuri turi įvairių šaltinių. Taip pat yra daug veiksnių, kurie gali atrodyti neakivaizdūs iš šalies, tačiau jie yra svarbūs ir reikalauja paramos bei supratimo, o ne pasmerkimo.

Pagrindinės priežastys, kodėl žmonėms sunku palikti smurtaujantį partnerį:
- Baimė dėl pokyčių, kuriuos įskiepijo smurtautojas. Smurtautojas dažnai sistemingai žlugdo aukos pasitikėjimą savimi, žemindamas ją kaip asmenį. Sužlugdyta žmogaus savivertė tampa priežastimi, dėl kurios žmogus vis dar bijo palikti smurtaujantį partnerį.
- Finansinė priklausomybė nuo smurtautojo. Finansinė priklausomybė, ypač kai šeimoje yra vaikų, dažnai tampa priežastimi, kodėl moterys nepalieka smurtautojo. Neturėdamos finansinės nepriklausomybės, jos bijo prarasti finansinę pagalbą ir saugumą.
- Romantizavimas ir gailestis smurtautojui. Smurto auka kartais jaučia užuojautą ir simpatiją smurtautojui, kas gali sukelti priklausomybę nuo smurtinių santykių. Smurtautojas dažnai sugeba įtikinti auką, kad jų santykiai gali pagerėti.
- Aistros ir fizinio artumo praradimo baimė. Kartais smurtinėje santykiuose aukos praeina per stiprią seksualinę trauką, kuri jas sieja su partneriu. Baimė prarasti šį aistros ryšį gali būti viena iš priežasčių, kodėl aukos neišeina iš smurtinių santykių.
- Iškraipyta „idealaus“ partnerio samprata. Daugelis žmonių užauga su įsitikinimu, kad „romantinė meilė“ yra raktas į laimę. Tačiau tai dažnai skatina žmones likti net ir smurtiniuose santykiuose, nes jie tikisi, kad meilė ir „idealus partneris“ gali išgydyti visas problemas.
- Baimė būti pasmerktam visuomenės. Smurto aukos dažnai susiduria su visuomenės pasmerkimu, kai bando ieškoti pagalbos. Tokie komentarai kaip „turi ištverti“ arba „kas tavęs dar norės su vaikais“ gali dar labiau sustiprinti aukos baimę ir priversti ją likti su smurtautoju.
- Kultūriniai ir socialiniai požiūriai, toleruojantys smurtą. Ilgą laiką buvo formuojami požiūriai, kurie pateisindavo smurtą šeimoje, pavyzdžiui, „Jei muša, vadinasi myli“. Dėl tokių požiūrių žmonės gali manyti, kad smurtas yra priimtinas ir net pateisinamas.
- Nepasitikėjimas pagalbos institucijomis. Norint ištrūkti iš smurtinių santykių, žmogus turi pasitikėti pagalbos institucijomis, tokiomis kaip policija, socialinės paslaugos ir nevyriausybinės organizacijos. Daug žmonių nesikreipia pagalbos, nes jie nežino, kur rasti pagalbą arba bijo nesulaukti tinkamos pagalbos.
Smurtas šeimoje yra rimta problema, kuri reikalauja nuoseklaus požiūrio, žinių ir paramos tiek iš specialistų, tiek iš visuomenės. Svarbu žinoti, kad yra pagalbos galimybės ir kad smurto ratą galima nutraukti. Kiekviena auka turi teisę gauti paramą ir pasitikėti, kad jos gyvenimas gali pasikeisti į gerąją pusę.
- Pagalba patyrusiems smurtą +370 700 55516
- Vilniaus moterų namai +370 5 261 6380
- BĮ Vilniaus miesto krizių centras (8 5) 233 3619;
- VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centras +370 674 46813
Šaltinis: https://elle.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.