Visi šunų šeimininkai puikiai žino, kad nemažai laiko praleidžia laukdami, kol jų augintinis atliks gamtinius reikalus. Stebint savo šunį, neretai kyla klausimas, kodėl daugelis jų kelia koją šlapindamiesi, nors iš tikrųjų anatomiškai tam nėra būtinybės. Šunys gali be vargo atsisėsti ar atsistoti kita poza ir atlikti tą pačią funkciją.
Šis įprotis, kaip ir įdomus šunų įprotis apsisukti kelis ratus prieš tuštinimąsi, turi savo paaiškinimą. Tai nėra tik elgesio keistenybė, o labai svarbi komunikacijos priemonė tarp šunų. Šunys šlapimu žymi savo teritoriją. Tačiau ne tik pats žymėjimas yra svarbus, bet ir būdas, kuriuo tai atliekama.
Pakėlęs koją, šuo gali nukreipti šlapimo srovę į vertikalų paviršių, pavyzdžiui, medį, stulpą ar sieną. Tokiose vietose kvapas išlieka daug ilgiau, nei tada, kai šlapimas patenka ant žemės ir greitai susigeria į dirvožemį. Kitaip tariant, pakelta koja padeda šuniui palikti stipresnį ir ilgiau juntamą signalą kitiems gyvūnams.
Mažų šunų gudrybė
Šis įprotis ypač naudingas mažesniems šunims. Nukreipdami šlapimo srovę aukščiau, jie sudaro įspūdį, kad yra didesni, nei iš tikrųjų. Tai tam tikra šunų apgaulė, padedanti jiems apsiginti nuo didesnių konkurentų. Kvapas, paliktas aukščiau, siunčia žinią, kad teritoriją žymi ne mažas, o galbūt stambus šuo. Tokiu būdu mažieji augintiniai apsisaugo nuo galimų grėsmių.
Daugelis patinų šuniukų pradeda šlapintis vadinamoje „lenktyninio arklio“ pozoje, kai užpakalinės kojos kiek ištiestos atgal, o šlapimas teka tiesiai ant žemės. Tačiau sulaukę lytinės brandos jie dažniausiai pereina prie kojelės kėlimo. Tai rodo jų brandą ir norą labiau išreikšti save aplinkoje. Vis dėlto šis elgesys nėra būdingas vien tik patinams. Patelės taip pat gali žymėti teritoriją, tik dažniausiai daro tai kitaip, tai jos pasirenka pusiau pritūpusią pozą ir šiek tiek kilsteli koją, tačiau jų šlapimo srovė paprastai nepakyla taip aukštai kaip patinų.
Informacijos perdavimas per kvapus
Šunų šlapimas yra tarsi žinutė kitam šuniui. Jame slypi daugybė informacijos apie gyvūną. Pagal kvapą kitas šuo gali suprasti, ar šlapinęsis gyvūnas yra sveikas, koks jo lytis, netgi kokią įtampą jis jaučia. Todėl labai svarbu, kad žymėjimas būtų atliktas tinkamai. Pakeldamas koją, šuo užtikrina, kad jo paliktas ženklas bus pastebimas ir ilgiau išliks aplinkoje.
Nors mums, žmonėms, šuns kojelės kėlimas šlapinantis gali atrodyti tiesiog keistas elgesys, iš tikrųjų tai yra labai svarbi jų bendravimo dalis. Taip jie parodo savo buvimą, siunčia žinią apie save kitiems ir net apsisaugo nuo galimų konkurentų. Šis įprotis atskleidžia, kad šunys turi savitą „kalbą“, kurią sudaro kvapai, judesiai ir elgesio modeliai. Todėl kitą kartą, kai jūsų augintinis pakels koją prie medžio ar stulpo, verta prisiminti, kad tai ne tik įprastas veiksmas, bet ir dalis jo sudėtingo pasaulio, kuriame kiekvienas kvapas yra žinutė kitam šuniui.
