Kovo 26 dieną, šeštadienį, sinefilų laukia išskirtinis kino nuotykis – Vilniaus Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ menų fabrike LOFTAS rengia specialų vakarą, dedikuotą muzikai ir kinui.
Čia vienintelį kartą viešai bus parodytas dokumentinis filmas „The Doors – When you’ re strange“, lydimas NO DJ’ s projekto „A Tribute to Jim Morrison (The Doors)“ gyvai.
Dokumentinė, pasaulinio ažiotažo dėl itin retų ir niekur nematytų kadrų susilaukusi juosta atskleidžia slapčiausias legendinės grupės „The Doors” narių viešo ir privataus gyvenimo detales, aistrą muzikai, stulbinančią sėkmę ir paklydimus.
Po šio filmo menų fabrike LOFTAS – specialus gyvas NO DJs pasirodymas kartu su vokalistu Marku Palubenka, dedikuotas pačiam Jim Morrison. „Tai bus kelionė nuo buvusios epinės muzikos eros iki šiuolaikiškos retrospektyvos“, – pasakoja NO DJs narys Viktoras Diavara, pats esantis itin didelis „ The Doors“ gerbėjas.
Apie šį unikalų filmą ir jo jungtį su gyva muzika kalbamės su „Kino pavasario” programos sudarytoju Edvinu Pukšta.
Kokia šio filmo atsiradimo „Kino Pavasaryje“ istorija? Kaip iki jo „atėjote”?
„Kino pavasaris“ visuomet domisi muzikine dokumentika. Šiemet turime programoje Johno Turturro nuotaikingą ekskursiją per Neapolio popmuzikos istoriją „Aistra muzikai“. Pernai rodėme „Afganistano žvaigždę“ apie TV muzikinių talentų laidą, dar anksčiau – „Control“ apie „Joy Division“ lyderio Iano Curtiso iškilimą ir tragišką atsisveikinimą.
Mes tikrai norėjome parodyti „Kai jautiesi keistuoliu“ (When You’re Strange) pernai, kai Tomo DiCillo kūrinys buvo pakilęs ant aukščiausios bangos. Gaila, bet nepavyko susitarti su užsienio platintojais. Bet neeilinis filmas liko nepamirštas mūsų mintyse ir ieškojome originalesnio būdo, kaip jį pristatyti vilniečiams specialiame renginyje. Tikiu, kad gyvas muzikinis pasirodymas pavers filmą dar įspūdingesniu.
Ar reikia būti „The Doors“ fanu, kad filmas patiktų?
Tikrai ne. „Kai jautiesi keistuoliu“ esminis privalumas, kad šiame dokumentiniame filme nėra jokių kalbančių galvų ir nuobodžių pasakojimų. Filme naudojama beveik niekam nematyta 1966-1971 m. archyvinė medžiaga, negirdėti faktai, retos nuotraukos, skandalingiausių koncertų akimirkos. Ar žinojote, kodėl „The Doors“ muzika niekuomet negrojo nė viename automobilius reklamuojančiame klipe?
Dar įdomiau, kad šis muzikinis filmas yra lyg savotiškas testamentas 1960-ųjų pabaigos ir 1970-ųjų pradžios įvykiams Amerikoje. Jame pateikiama ne tik grupės biografija su bandymais atskirti tikrus faktus nuo išgalvotų mitų, bet dalelė nostalgiškos istorijos apie tą laikotarpį, kai grojo ir populiarėjo „The Doors“.
Neabejoju, kad filmą Lietuvoje pamatėte vienas pirmųjų – kokį įspūdį paliko?
Turėjau galimybę pamatyti filmą pirmasis iš lietuvių. Žiūrėjau šį filmą du kartus per devynis mėnesius ir stebėjau jo evoliuciją. Pirmą sykį 2009 m. sausį Sandanso festivalyje, konkursinės programos seanse, kuris susilaukė ažiotažinio lankomumo ir šiek tiek kritikos dėl netobulo monotoniško įgarsinimo. Ta pati darbinė (neužbaigta) filmo versija po trijų savaičių lankėsi Berlyne.
Po antrosios festivalinės viešnagės režisierius Tomas DiCillo nutarė permontuoti filmą, padarė nemažai įdomių pakeitimų ir užgrojo labiausiai intriguojančia nata – Johnny Deppo balsu! Populiarusis aktorius entuziastingai priėmė pasiūlymą tapti filmo pasakotoju ir šarmingais komentarais pavertė jį dar geresniu. Johnny Deppas netgi atliko mažą radijo reporterio vaidmenį.
Naujoji versija anšlaginiais seansais Europoje debiutavo 2009 m. rugsėjo paskutinėmis dienomis San Sebastijano kino festivalyje. Nuostabų „vežančios muzikos“ įspūdį prisimenu iki šiol.
– Muzikinė dokumentika + gyvas pasirodymas. Ar teko kur nors lankytis panašios koncepcijos renginiuose?
Specialiai suplanuoto panašios konsepcijos renginio kino festivalių programose neteko stebėti, todėl pats laukiu galimybės įvertinti, kaip susiderins dokumentinis filmas ir lietuvių atliekama „The Doors“ muzika.
„The Rolling Stones“ pilnu sąstatu atvyko į 2008 m. Berlyno kino festivalio atidarymo ceremoniją pristatyti Martino Scorsese dokumentinio filmo apie jų koncertą, bet nebuvo pasiruošę groti. 2007 m. Kanuose airiai „U2“ prieš specialų muzikinio reginio „U2 3D“ vidurnakčio seansą surengė dviejų dainų 11 minučių koncertėlį ant pagrindinių festivalio rūmų laiptų ir raudonojo kilimo. Girdėjau, kad „New Order“ nariai susibūrė specialiam proginiam koncertui kažkuriame Kanų naktiniame klube filmo „Control“ pasaulinės premjeros proga.
Šis seansas – vienintelis. Kodėl?
Jeigu jau nusprendėme filmo premjerą surengti netradicinėje vietoje kartu su koncertu, tai nebenorėjome planuoti jo seanso prieš renginį. Vis vien žiūrovai rinktųsi įdomesnį pasiūlymą – pažiūrėti filmą ir pašėlti koncerte. Be to, „Lofto“ teritorijoje per vieną rodymą jį galės pamatyti žymiai daugiau žmonių, nei tilptų kino teatrų salėse.
