Vasaros metu, kai oro temperatūra pakyla virš +28–30 °C, augalai patiria stiprų šiluminį stresą. Esant tokioms sąlygoms, net ir drėgnoje dirvoje galite pastebėti suglebusius ar susisukusius lapus, blyškią spalvą, krentančius žiedus ar pumpurus. Būtent tokiu metu tręšimo stimuliatoriai tampa pavojingi – vietoj pagalbos jie gali dar labiau apsunkinti augalo būklę.
Kokie tręšimo stimuliatoriai pavojingiausi per karščius?
Sodininkystėje dažniausiai naudojami penkių tipų tręšimo stimuliatoriai:
- Auksinai skatina šaknų formavimąsi, tačiau karštyje verčia augalą eikvoti resursus, reikalingus ne augimui, o išlikimui.
- Giberelinai spartina stiebų augimą ir žydėjimą, bet kartu padidina drėgmės praradimą pro lapus.
- Citokininai aktyvina ląstelių dalijimąsi, kas dar labiau didina garavimą.
- Brassinosteroidai, nors ir vadinami streso mažintojais, karštyje spartina medžiagų apykaitą, kurios augalas negali palaikyti.
- Humatai gerina maisto medžiagų įsisavinimą, bet neišsprendžia pagrindinės problemos – drėgmės trūkumo.

Kodėl reikėtų vengti stimuliatorių karštyje?
Ekspertai sutaria: geriau susilaikyti nuo stimuliatorių nei rizikuoti visai prarasti derlių. Karštyje augalai natūraliai lėtina medžiagų apykaitą, uždaro lapų žioteles ir telkia resursus šaknų sistemai. Tręšimo stimuliatoriai sutrikdo šiuos apsauginius procesus, skatindami aktyvumą tada, kai organizmas tam nepasiruošęs. Tai priveda prie dehidratacijos ir augalo išsekimo.
Cheminiai nudegimai – dar viena rizika
Kai kurie hormoniniai preparatai ar net paprasti vandens lašai ant lapų karštą dieną gali sukelti cheminius nudegimus. UV spinduliai kartu su aukšta temperatūra pažeidžia lapų audinius, sukelia rudas dėmes ar deformacijas. Be to, bet kokiam augimui – naujų lapų ar žiedų formavimuisi – reikia daug vandens, o šaknys karštame dirvožemyje jo nepakankamai įsisavina.
Ką daryti vietoj stimuliatorių?
Norėdami padėti augalams išgyventi karščius:
- Tinkamai laistykite – ryte iki 10 val. arba vakare po 18 val. Gausiai sudrėkinkite šaknų zoną, ne tik paviršių.
- Mulčiuokite – 5–10 cm storio šiaudų, žolės ar komposto sluoksnis sumažins dirvos temperatūrą ir garavimą.
- Naudokite antistresinius preparatus – gintaro rūgštis (0,01–0,02 %), aminorūgščių ar dumblių ekstraktai padeda ląstelėms atsigauti.
- Šešėliavimas – naudokite tinklus, agroplėvelę ar laikinas pastoges nuo 11 iki 16 val.
Kada tręšimo stimuliatoriai iš tiesų naudingi?
Tik esant vidutinėms temperatūroms (+18–25 °C), pakankamai drėgmei ir aktyvaus augimo fazei. Tada augalas turi resursų reaguoti į impulsą ir iš jo gauti naudos, o ne kentėti dar didesnį stresą.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.