Kodėl vėl ir vėl norisi grįžti į „Yaga Gathering“ arba meilė nebūtinai trunka 3-ejus metus

Eglė Upė Maironis
Pauliaus Burkšaičio nuotr.

„Galbūt praėjusiais metais patiko labiau, bet, jei tik bus galimybė, būtinai grįšiu ir kitąmet“, – tokią mintį teko išgirsti iš ne vieno „Yaga Gathering“ senbuvio. Matyt, šį festivalį galima būtų palyginti su mylimu žmogumi, kuris dažnai maloniai stebina, kartais šiek tiek nuvilia, bet tai nekeičia pačios esmės – tu jį vis tiek myli. Taip aš myliu „Yaga Gathering“. Jau kelintus metus iš eilės jis yra vienintelis festivalis, dėl kurio kelioms dienoms bei naktims ryžtuosi atsisakyti įžūlaus miesto komforto ir su džiaugsmu pasineriu į Ežeraičio miško (Varėnos raj.) magiją.

Šiųmetinis, jau trečiasis mano susitikimas su „Yaga“ dar kartą paneigė mitą, kad meilė trunka trejus metus. Nepaisant to, kad lietaus debesis sklaidę šamanai truputį simuliavo, galima sakyti, jog festivalis puikiai pateisino lūkesčius ir vėl davė tai, ko daugelis čia sugrįžta vėl ir vėl. Tas „tai“ per daug abstraktu? Ką gi, šiek tiek detalių čia nesilankiusiems.

Tiek atvykus autobusu, tiek automobilį palikus stovėjimo aikštelėje ir daiktus sumetus į neitin reguliariai kursuojantį sunkvežimį, dar apie porą kilometrų teks kulniuoti į miško glūdumą, sekant tolumoje skambančią muziką. Atėjus išvysite tai, ką aš jau pirmaisiais metais pakrikštijau magišku mišku: šviesos, spalvos, smilkalų kvapas, pozityvūs, spalvingi žmonės tikrai gali priversti įsižnybti ir įsitikinti, jog nesapnuojate. Tada beliks atsirinkti, ką iš šio festivalio norite gauti, peržvelgti programą ir pradėti kurti prisiminimus. Na, gerai, galbūt nerasite tokių netradicinių veiklų ir slaptų įnorių patenkinimo kaip garsiajame „Burning Man“, visgi įvairių workshop‘ų, paskaitų ir grupinių užsiėmimų čia į valias: pradedant joga, masažais, capoeira, mandalų pynimu, baigiant šamaniška temaskalio pirtimi, senovinių raugo keramikos dirbtuvėmis ar juoko terapija – net nepretenduoju visko išvardinti.

Kalbant apie „Yagą“, tikrai negalima pamiršti muzikos. Ji čia groja ištisą parą, taigi, jei nesate pasiryžę mėgautis nepaliaujamu decibelų kiekiu, patarčiau palapinę statytis kiek atokiau nuo šįkart čia įsikūrusių net trijų scenų. Beje, bet kuriuo paros laiku prie jų sutiksi mažiausiai keletą šokėjų, tad ji tikrai groja ne veltui. Nors nesu prisiekusi čia karaliaujančios psy trance muzikos gerbėja, šįkart čia atradau favoritinių atlikėjų, ne veltui vadintų festivalio headlineriais. Tai ir prakaitą nubraukti privertę portugalai „Olive tree Dance“, legendinis britų „Banco de Gaia“, vengrai „Gonsofus“, švedų elektroninės muzikos didžėjus „Logic Bomb“ ir daugelis kitų.

Jeigu gamtoje jausitės „toks alkanas, kad galėtumėte suvalgyti jautį“, geriau savo norus nukreipkite kiek humaniškesne linkme ir pasimėgaukite vienu iš daugybės čia pardavinėjamų vegetariškų patiekalų, natūralia arbata, žaliais kokteiliais, veganiškais saldumynais.

Svarbiausia neabejokite, kad realybėje viskas atrodys daug geriau ir galbūt netgi kitaip, nei man pavyko subjektyviai nupasakoti.

Reziumė? Jeigu trokštate įdomių santykių su festivaliu, paskirkite pasimatymą „Yagai Gathering“. Kas žino, galbūt tai peraugs į ilgametę draugystę. Nesėkmės atveju galėsite bent pasidžiaugti, kad vieną savaitgalį praleidote toliau nuo „Akropolio“.