Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, jog Baltarusijos pasienyje laikomus lietuviškus vilkikus Minsko režimas išnaudoja kaip spaudimo priemonę, todėl šios problemos Lietuvai daug mėnesių išspręsti nepavyksta. Vis tik, politiko teigimu, dėl situacijos kreipiamasi į tarptautines organizacijas, taip pat svarstomos atsakomosios priemonės Minsko režimui.
„Problema yra tame, kad vilkikai tapo įkaitais. Mes žinome, juk tai yra politinio spaudimo priemonė, kerštas už tai, kad buvo uždaryta Lietuvos ir Baltarusijos siena, nors, kaip žinome, ji buvo uždaryta gana neilgai“, – antradienį LRT radijui teigė R. Motuzas.
„Žinoma, kad problema yra, bet jos negalime išspręsti dėl to, kad, kaip minėjau, tai yra politinio spaudimo priemonė. Politinio spaudimo priemonė yra gana gilesnė, politinė. Mes žinome, kad Lietuva po 2020-ųjų rinkimų nepripažino Lukašenkos ir jo režimui mes taikome tam tikrą izoliaciją“, – sakė politikas.
Dalį Lietuvos vežėjų vienijančiai asociacijai „Linava“ paskelbus apie oficialų kreipimąsi į Europos Komisiją (EK), R. Motuzas teigė, jog dabar yra svarbiausia jos prašyti kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius, nors nėra garantijų, kad žala bus atlyginta.
Be to, anot jo, yra svarstomos ir atsakomosios priemonės Minsko režimui.
„Aš manau, kad dabar svarbiausia turbūt reikia bendromis jėgomis kreiptis į Europos Komisiją dėl kompensacijos vežėjams. (…) Šiandien sunku atsakyti 100 procentų, kad (scenarijus – ELTA) tikrai yra realus, bet aš manau, nenuleiskime rankų. Taip pat yra svarstomi ir mes nenuleidžiame rankų dėl kitų scenarijų, kurių šiandien viešinti taip pat aš nenorėčiau“, – sakė parlamentaras.
„Tie scenarijai yra atsakomosios priemonės Baltarusijai, spaudimas per mūsų partnerius. Šiuo metu žinome, kad vyksta JAV ir Baltarusijos derybos dėl kalinių paleidimo, JAV atšaukė kai kurias sankcijas, (…) Baltarusija ir toliau nori tų sancijų (panaikinimo – ELTA)“, – tęsė jis.
Parlamentaras tikino, kad valstybės institucijos aktyviai dirba ir siekia rasti būdų išspręsti situaciją.
„Yra dar keli scenarijai, kuriuos bandoma įgyvendinti. Aktyviai dirba ir Užsienio reikalų ministerija, ir Vyriausybė, ir premjerė, ir kitos suinteresuotos institucijos. Dar truputėlį luktelkime. Aš žinau, kad su vežėjais palaiko ir premjerės patarėjas nuolatinį kontaktą ir artimiausiu metu mes informuosime. (…) Yra tikrai gera valia, kad mūsų vežėjai nebūtų nuskriausta, kad ta problema būtų išspręsta ir, žinoma, kad Baltarusija už tai atsakytų“, – teigė jis.
Pasak politiko, Lietuva vis dar nėra gavusi Baltarusijos paaiškinimo dėl vilkikų sulaikymo.
Savo ruožtu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas ir „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas akcentavo, jog vežėjai iš valstybės tikisi aiškumo tiek dėl transporto priemonių grąžinimo, tiek dėl tranzito į Rytus galimybės ateityje.
„Mūsų lūkestis, kalbant apie platesnį situacijos kampą, yra žinoti ir suprasti politinę valią ar politinę liniją, kas bus toliau, ką mes darysime toliau. (…) Mūsų lukestis turbūt politinei visai darbotvarkei ir politikos sprendimų priėmėjams yra identifikuoti ir nustatyti gaires, kaip mes dabar veiksime, jeigu veiksime. Jeigu neveiksime, tai koks tada bus mūsų irgi algoritmas“, – LRT radijui teigė TTLA vadovas.
„Pirmiausia vežėjai nori aiškumo (…). Mes norime žinoti, ar tos transporto priemonės bus grąžintos, ar jas verta dar grąžinti, nes transporto priemonių yra nuo senesnių iki 2025 metų pagaminimo. (…) Vežėjai laukia aiškumo, o dalis jų yra ties bankroto riba. Kiti atsigauna ir pradeda darbą, tai tas sprendimas, norėtųsi, kad būtų kuo greičiau“, – antrino E. Mikėnas.
ELTA primena, kad krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, dėl to Vyriausybės sprendimu pernai spalio pabaigoje uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.
Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti po 120 eurų už parą.
Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo, tačiau visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.
Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl vis dar neišspręstos situacijos pateikė raštą Europos Komisijai (EK) ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
