Apie tai, kada yra „tas tinkamas momentas“ pasipiršti, ginčijamasi seniai. Vieni tiki meile iš pirmo žvilgsnio ir mano, kad delsti nėra prasmės, kiti – kad prieš priimant tokį sprendimą būtina tvirta finansinė ir emocinė bazė. Dar kiti, kartą skaudžiai nusvilę, nebenori skubėti niekur.
Penki vyrai atvirai pasakoja, kaip jie suprato, kada metas klauptis ant vieno kelio – ir kodėl vienos taisyklės čia tiesiog nėra. Adamas – tikras entuziastas. Jis iki ausų įsimylėjo savo merginą antraisiais studijų metais, o jau po metų draugystės priklaupė prieš ją su žiedu rankoje. Skubėjimas? Jam tai – visiškai natūralus žingsnis.
„Kai sutinki žmogų, su kuriuo nori praleisti visą likusį gyvenimą, tu tiesiog tai žinai. Kam gaišti laiką žaidimams, vienas kito testavimui? Mes nuo pradžių jautėme, kad tai – rimta.“
Jie nori kartu augti ir kurti bendrą ateitį. Nors aplinkiniai kartais sako, kad jie per jauni, Adamas jaučia, jog būtent tas jausmų šviežumas ir tikrumas suteikia jiems stiprybės.
Konradas, 32 m.: „Pirmiausia stabilumas, tik po to – romantiški gestai“
Konradas – pragmatiškojo tipo vyras. Prieš pasiprašydamas dabartinės sužadėtinės rankos, su kuria draugavo penkerius metus, jis norėjo būti tikras, kad gali pasiūlyti jai daugiau nei vien liepsnojančią aistrą.
„Manau, kad vyras, prieš žengdamas tokį rimtą žingsnį, turėtų turėti stabilią darbo ir finansinę situaciją. Norėjau būti tikras, kad galėsiu užtikrinti savo šeimai saugumą.“
Per tuos kelerius metus jie ne tik geriau pažino vienas kitą, bet ir sutelkė dėmesį į karjeras. Dabar, turėdami tvirtus pamatus, jie ramiai galvoja apie vestuves ir vaikus.
Piotrekas, 41 m.: „Skuba – blogas patarėjas, ypač po skyrybų“
Piotrekas jau turi vieną nepavykusią santuoką, ir tai jį išmokė atsargumo. Jo dabartiniai santykiai tęsiasi septynerius metus, tačiau jis vis dar nėra ryžęsis antrąkart pasipiršti.
„Po skyrybų žmogus tampa daug atsargesnis. Žinau, kaip lengva suklysti, kai vadovaujiesi vien emocijomis. Su dabartine partnere esame labai laimingi, tačiau abiem svarbu ramybė ir jokios spaudimo.“
Jiems nereikia „popieriaus“, kad įrodytų savo jausmus. Piotrekas sako, kad neatmeta galimybės kada nors vėl pasipiršti, tačiau tai tikrai nebus spontaniškas ar skubotas sprendimas.
Amadeuszas, 28 m.: „Jaučiau spaudimą, bet galiausiai pribrendau šiam žingsniui“
Amadeuszas atvirai prisipažįsta, kad ilgą laiką jautė merginos ir jos šeimos spaudimą.
„Po trejų metų santykių tema apie sužadėtuves vis dažniau iškildavo. Iš pradžių tai mane nervino, jaučiausi spaudžiamas.“
Vėliau jis pradėjo rimčiau apie tai galvoti ir suprato, kad ir pats to nori. Tiesiog jam reikėjo daugiau laiko, kad viduje pribręstų tokiai atsakomybei.
„Kai galiausiai pasipiršau, tai jau buvo šimtu procentų mano paties sprendimas“, – sako jis. Spaudimas niekur nedingo, bet galutinis žingsnis tapo sąmoningu, apgalvotu apsisprendimu.
Mateuszas, 35 m.: „Nėra taisyklės – svarbu tas nepaaiškinamas „kažkas““
Mateuszas – amžinas romantikas. Jis įsitikinęs, kad vieno universalaus atsakymo į klausimą, kada geriausia pirštis, nėra.
„Buvau keliuose santykiuose ir dabar matau, kad jų trukmė neturėjo didelės reikšmės.“
Su viena mergina jis draugavo penkerius metus, tačiau taip ir nepajuto, jog tai – jo žmogus. Su dabartine sužadėtine jis susižadėjo po pusantrų metų, nes nuo pat pradžių jautė, kad jie „transliuoja ta pačia banga“.
Jo manymu, neverta lygintis su kitomis poromis ar vadovautis statistika – svarbiausia klausytis savo širdies ir intuicijos.
Ar egzistuoja kokia nors auksinė taisyklė?
Kaip matyti iš šių istorijų, vyrų požiūris į sužadėtuves toks pat įvairus, kaip ir moterų lūkesčiai. Vieni tiki momentiniu „žinojimu“, kiti pirmiausia nori finansinio ir emocinio saugumo, dar kiti vengia skubos po skaudžių patirčių.
Vienos auksinės formulės nėra – kiekviena pora turi atrasti savo, tik jiems tinkamą laiką.
Užuot nuolat žvilgčiojus į kalendorių ar skaičiavus santykių metus, galbūt verta labiau branginti kasdienes akimirkas drauge: tai, kaip mokate spręsti konfliktus, palaikyti vienas kitą, dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais. O žiedas? Jis greičiausiai atsiras tada, kai abu viduje pajusite, kad esate tam pasirengę – be ultimatumo, spaudimo ar lyginimosi su kitais.
