Nepastebimi ir lėtai progresuojantys širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai dažnai pasireiškia ne tik skausmu krūtinėje ar dusuliu, bet ir netikėtais, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais požymiais. Vienas jų – vakare sustiprėjantis kojų tinimas. Gydytojai pabrėžia, kad tokio simptomo ignoruoti negalima, nes jis gali rodyti rimtas širdies problemas.
Naujausių tyrimų duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine grėsme žmonių sveikatai. Jos pažeidžia ne tik širdį, bet ir smegenis, inkstus bei kitus gyvybiškai svarbius organus. Dėl riebalinių apnašų kaupimosi arterijose didėja trombų susidarymo rizika, o šis procesas dažnai vyksta nepastebimai pačiam žmogui.
Britų medikas Bhavin Shah iš „LloydsPharmacy“ aiškina, kaip laiku atpažinti mažiau žinomus širdies ligų požymius ir kokiais būdais galima sumažinti jų riziką.
Diskomfortas arba skausmas krūtinėje – vienas pagrindinių įspėjamųjų signalų, kad su širdimi gali būti rimtų problemų. Jei jaučiate stiprų spaudimą, veržiantį skausmą ar staigų krūtinės suspaudimą, tai gali būti širdies smūgio požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kitas dažnas simptomas – dusulys. Anot gydytojo, jis atsiranda tada, kai širdis nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo visame kūne. Dėl to plaučiuose kaupiasi skysčiai, ir žmogui darosi sunku kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu ar gulint.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į širdies ritmo sutrikimus. Nors nelygus pulsas ar trumpalaikiai permušimai ne visuomet reiškia rimtą ligą, profilaktinis ištyrimas padeda laiku nustatyti paslėptus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Mažiau akivaizdus, bet labai svarbus požymis – kojų tinimas. Jis atsiranda tada, kai dėl nusilpusios širdies funkcijos audiniuose ima kauptis skysčiai. Kojų, kulkšnių ar pėdų patinimai paprastai labiausiai išryškėja vakare, po dienos veiklos. Tokių simptomų ignoruoti nereikėtų, nes jie gali būti širdies nepakankamumo ar kitų rimtų būklių ženklas.
Kaip sumažinti širdies ligų riziką?
Laikykitės subalansuotos, daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir sveikųjų riebalų gausios mitybos. Kasdien skirkite laiko fiziniam aktyvumui – bent 30 minučių spartaus ėjimo ar kitos vidutinio intensyvumo veiklos.
Meskite rūkyti, jei dar to nepadarėte – tai vienas efektyviausių žingsnių širdies apsaugai. Ribokite alkoholio vartojimą arba jo visai atsisakykite. Nepamirškite poilsio – miegokite ne mažiau kaip 7 valandas per parą.
Visavertis nakties miegas ypač svarbus širdies sveikatai. Nuolatinis miego trūkumas didina kraujospūdį, skatina uždegiminius procesus ir didina širdies ligų tikimybę. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Vaikams ir paaugliams miego reikia dar daugiau – kai kuriais amžiaus tarpsniais net iki 16 valandų, priklausomai nuo organizmo poreikių.
Net ir nedideli, bet nuosekliai daromi gyvenimo būdo pakeitimai – daugiau judėjimo, sveikesnė mityba, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas – padeda sustiprinti širdį ir pagerinti bendrą savijautą. Jei pastebite krūtinės skausmą, stiprėjantį dusulį, ritmo sutrikimus ar vakare didėjantį kojų tinimą, delsti nereikėtų – kreipkitės į gydytoją ir atlikite reikiamus tyrimus.
