Nepastebimi ir lėtai progresuojantys širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai neretai pasireiškia ne tik krūtinės skausmu ar dusuliu, bet ir netikėtais, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais požymiais. Vienas jų – vakare sustiprėjantis kojų tinimas. Gydytojai pabrėžia, kad šio simptomo ignoruoti nereikėtų, nes jis gali signalizuoti apie rimtesnes širdies problemas.
Naujausių tyrimų duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių grėsmių žmonių sveikatai. Jos pažeidžia ne tik širdį, bet ir smegenis, inkstus bei kitus gyvybiškai svarbius organus. Dėl arterijose besikaupiančių riebalinių apnašų didėja trombų susidarymo rizika, o šis procesas dažnai vyksta nepastebimai.
Britų gydytojas Bhavin Shah aiškina, kaip laiku atpažinti mažiau žinomus širdies ligų požymius ir kokiais būdais galima sumažinti jų riziką.
Diskomfortas arba skausmas krūtinėje – vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų, kad širdies veikla gali būti sutrikusi. Jei jaučiate stiprų spaudimą, veržiantį skausmą ar staigų krūtinės suspaudimą, tai gali būti miokardo infarkto požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kitas dažnas simptomas – dusulys. Pasak gydytojo, jis atsiranda tuomet, kai širdis nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo po visą organizmą. Dėl to plaučiuose gali kauptis skysčiai, todėl darosi sunkiau kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu ar atsigulus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į širdies ritmo sutrikimus. Nors nelygus pulsas ar trumpalaikiai permušimai ne visuomet reiškia sunkią ligą, profilaktinis ištyrimas padeda laiku nustatyti paslėptus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Mažiau akivaizdus, bet itin svarbus požymis – kojų tinimas. Jis pasireiškia tuomet, kai dėl susilpnėjusios širdies funkcijos audiniuose pradeda kauptis skysčiai. Kojų, kulkšnių ar pėdų patinimas dažniausiai ryškiausias vakare, po dienos veiklos. Tokių simptomų nereikėtų nuvertinti, nes jie gali būti širdies nepakankamumo ar kitų rimtų būklių ženklas.
Kaip sumažinti širdies ligų riziką?
Laikykitės subalansuotos mitybos: rinkitės daugiau daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktų, įtraukite sveikųjų riebalų šaltinius. Kasdien skirkite laiko fiziniam aktyvumui – bent 30 minučių spartaus ėjimo ar kitai vidutinio intensyvumo veiklai.
Jei rūkote, atsisakykite šio įpročio – tai vienas veiksmingiausių žingsnių širdies apsaugai. Ribokite alkoholio vartojimą arba jo visai atsisakykite. Taip pat svarbu nepamiršti poilsio ir miegoti ne mažiau kaip 7 valandas per parą.
Visavertis nakties miegas ypač svarbus širdies sveikatai. Nuolatinis miego trūkumas didina kraujospūdį, skatina uždegiminius procesus ir didina širdies ligų tikimybę. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Vaikams ir paaugliams miego reikia dar daugiau – priklausomai nuo amžiaus ir individualių organizmo poreikių.
Net ir nedideli, tačiau nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai – daugiau judėjimo, sveikesnė mityba, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas – padeda stiprinti širdį ir gerinti bendrą savijautą. Jei pastebite krūtinės skausmą, stiprėjantį dusulį, ritmo sutrikimus ar vakarais didėjantį kojų tinimą, delsti nereikėtų: kreipkitės į gydytoją ir atlikite reikiamus tyrimus.
