Grynas.lt
Jūs rūšiuojate stiklą, plastiką ir popierių? Kavą išsinešimui imate tik su savo puodeliu, o prekybos centruose naudojatės tik daugkartiniais drobiniais maišeliais? Į darbą važiuojate dviračiu, viešuoju transportu ar bent jau su kolega viename automobilyje? Jei atsakėte bent į vieną klausimą taip, vadinasi jūs stengiatės bent minimaliai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Bet ar žinojote, kad nusipirkę paprasčiausius džinsus ar marškinėlius jūs aplinkai pakenkiate daug labiau, nei įsivaizdavote?
Medvilninių rūbų gamybai reikia didžiulių energijos ir vandens kiekių. Jūsų medvilniniams marškinėliams ir džinsams pagaminti prireikė mažiausiai 8 300 litrų vandens. Negana to, gamyboje buvo naudojami ir smarkiai aplinką teršiantys dažai, pesticidai, parafinas ir kiti oro ir dirvožemio teršalai, rašo Huffingtonpost.com.
Kiekvienais metais pasaulyje parduodama apie 2 mlrd. marškinėlių ir tiek pat džinsų. Vieniems marškinėliams pagaminti rieki apie 2,6 tūkst l vandens, o džinsams – 5,7 tūkst. l. JAV jau prasidėjo rimti debatai, kaip būtų galima sumažinti medvilnės pramonė žalą.
Vienos didžiausių JAV džinsų gamintojos „Levi“ fabrike El Paso mieste (Teksaso valstija) kasdien pagaminama dešimtys tūkstančių geidžiamiausių pasaulio kelnių. Gamykla naudoja apie 15 proc. viso miesto vandens, o vieniems džinsams pagaminti sunaudoja 400 megadžiaulių energijos bei į atmosferą išmeta apie 32 kg anglies dvideginio. Su tiek energijos vidutinis automobilis galėtų nuvažiuoti bent 125 km. Taigi, į darbą vaikštote pėsti? Bet kiekvieni marškinėliai ar džinsai jus nuneša bent 30 km atgal.
Be anglies dvideginio ir energijos, medvilnės ūkiai taip pat masiškai naudoja ir įvairius herbicidus ir pesticidus. Kiti cheminiai junginiai naudojami dažymui, blukinimui, plovimui. Visi jie teršia orą, vandenį ir mažai apmokamų darbuotojų plaučius. Manoma, kad medvilnės ūkiai sunaudoja apie ketvirtį visų pasaulio herbicidų ir pesticidų.
Neretai medvilnę auginančiose trečiojo pasaulio šalyse blukinimo reagentas kalio permaganatas ir indigo dažai nuleidžiami į kanalus, kuriais teka laukų drėkinimui skirtas vanduo. Tokie „darbeliai“ užteršia dirvožemį ir požeminius vandenis, kuriais teršalai paplinta plačioje teritorijoje.
JAV jau veikia ir „žaliųjų džinsų“ gamintojai. Nors medvilnės gamyboje jie nenaudoja jokių cheminių preparatų, bet džinsų gamyboje chemijos išvengti neįmanoma – tai garantuotas šalutinis produktus, vardan jūsų grožio.
Gerai, tarkime „žalieji džinsai“ geriau nei nieko, bet čia viskas tuo dar nesibaigia. Savo marškinėlius ir kelnes jūs plaunate karštu vandeniu? Vėliau džiovinate elektrinėje džiovyklėje, o metų pabaigoje išmetate rūbą į sąvartyną, kur ir keliauja 95 proc. visų tekstilės gaminių?
„Ademe“ kompanijos atliktoje studijoje nurodoma, kad daugiausiai džinsų naudojimas kenkia, kai šie netinkamai prižiūrimi ir išmetami, nesivarginant juos panaudoti kitur, parduoti ar perdirbti. Pavyzdžiui, apie 47 proc. taršos susijusios su džinsais susidaro, kai žmonės juos skalbia automatinėmis skalbimo mašinomis karštame vandenyje. Studijoje patariama, kad kiekvienas norintis prisidėti prie aplinkos išsaugojimo turėtų kuo rečiau skalbti džinsus ir tik šaltame vandenyje. Kitas žingsnis – atsisakyti elektrinės džiovyklės. Nesustokite ties tuo – atsisakykite ir sauso valymo įmonių paslaugų, nes vienų džinsų išvalymas kainuoja tiek energijos, kad pakaktų vidutinio dydžio butą šildyti 387 valandas.
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kiekvienas statistinis amerikietis per metus išmeta apie 31 kg drabužių, o juos pakeičiau naujais. Aplinkosaugininkai rekomenduoja pirkti dėvėtus drabužius, senus geriau parduoti, atiduoti į labdarą, dovanoti arba išmesti į specialius tekstilės rūšiavimo konteinerius.
Žinoma, būtų per daug radikalu reikalauti iš žmonių, kad jie nebepirktų medvilninės produkcijos. Tiesiog kiekvienas vartotojas turėtų suprasti, kokią įtaką aplinkai daro kiekvienas mūsų žingsnis. Dažnai vien supratimo ir įsisąmoninimo užtenka, kad elgesys pasikeistų.
.gif)
