Kas antras Lietuvoje registruotas vairuojamas vilkikas yra naujesnis nei 3 metų amžiaus. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Vokietija ir Liuksemburgas.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pastaruosius kelis metus įmonės intensyviai investavo į tvaraus verslo sprendimus. Ši strategija padėjo mūsų šalies transporto verslui Europoje įsitvirtinti tarp pagrindinių logistikos paslaugų teikėjų, organizuojant tiekimo grandines ir krovinių pervežimą keliais.
„Lietuvos transporto ir logistikos įmonės didžiąją dalį savo paslaugų eksporto vykdo Vakarų Europoje, kurioje požiūris į klimato kaitos problemas yra itin brandus. Didelė dalis Lietuvoje registruotų vilkikų atitinka aukščiausius aplinkosauginius standartus, turintys Euro-6 kartos variklius. Tai reiškia daug mažesnes degalų sąnaudas ir kur kas mažesnę aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – sako P. Drižas.
Palyginti su senesnės kartos standartais, Euro-6 varikliai degindami kurą kelis kartus mažiau į aplinką išskiria azoto oksidų, anglies dvideginio ir kietųjų dalelių.
Lietuvos verslas Europoje tarp lyderių
„Eurostato“ duomenimis, 2019 metais naujausią krovininių transporto priemonių parką turėjo Vokietija – 58 proc. vilkikų šioje šalyje buvo naujesni nei 3 metų amžiaus. Toliau pagal šį rodiklį rikiuojasi Liuksemburgas (51 proc.) ir Lietuva (49 proc.). Blogiausia situacija tarp ES šalių išliko Graikijoje ir Bulgarijoje, kuriose gerokai daugiau nei pusė visų vilkikų yra senesni nei 10 metų.
Drižas sako, kad siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje, Lietuvos transporto sektorius kasmet didina investicijas į tvaraus augimo sprendimus: išmaniosios logistikos, kuro ir energijos taupymo bei CO2 mažinimo technologijas, nuolatinį autoparko atnaujinimą. Kartu su investicijomis į komercinės paskirtis nekilnojamąjį turtą visa tai sudaro didžiąją dalį viso investicijų portfelio transporto ir logistikos sektoriuje.
„Lietuvos transporto verslas tvaraus augimo kontekste Europoje išsiskiria dar vienu aspektu: esame tarp pirmaujančių šalių, kuriose verslas jau dabar rimtai rengiasi tam, kuo bus keičiami dyzeliniai varikliai. Be ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių, imtis tvarumo sprendimų versle spartina ir Europos Sąjungos vykdoma klimato kaitos politika“, – sako P. Drižas.
Pagal Europos žaliąjį susitarimą siekiama iki 2050 metų pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant iki 95 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Transportui, kuriam tenka trečdalis šiltnamio efektų sukeliančių dujų emisijų, tai taps dideliu iššūkiu.
Vandeniliu ir elektra varomų vilkikų ateitis čia pat
Pasak P. Drižo, verslas realiai vertina situaciją: nebus taip, kad dyzelinius variklius staiga masiškai pakeis netaršios elektros pagrindu veikiančios technologijos. „Dyzelinių vilkikų laikas toli gražu nepraėjo – su jais kroviniai bus vežami dar kurį laiką. Tačiau tai nereiškia, kad apie ateitį nereikia galvoti jau dabar. Elektriniai varikliai sunkiajam transportui sparčiai plėtojami ir tai tėra laiko klausimas, kada išmuš jų valanda dominuoti Europos keliuose“, – sako P. Drižas.
Mažėjančios ličio jonų akumuliatorių kainos, pagerėjęs akumuliatorių saugumas bei ilgaamžiškumas – tai svarbiausios aplinkybės, kurios elektromobilių pramonę pastaraisiais metais varo į priekį. Taip pat sparčiai plėtojami vandenilio pagrindu veikiantys kuro elementai. Rinkos ekspertai prognozuoja, kad vilkikai su kuro elementais proveržio rinkoje sulauks dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
Drižo teigimu, iš realiausių šiuo metu esančių ekologiškų alternatyvų dyzeliniams varikliams yra dujiniai. Žaliojo kurso kontekste gamtinės dujos yra švariausias iškastinis kuras, kurį deginant anglies dvideginio emisija iš visų iškastinio kuro rūšių yra mažiausia. „Nepaisant to, kad dujiniai vilkikai kainuoja 75 proc. brangiau nei standartiniai dyzeliniai, TTLA aljansui priklausomos įmonės rimtai svarsto planus vilkikų parkus atnaujinti būtent dujiniais. Tačiau investicijas stabdo tai, kad nors Lietuva turi galingą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, reikiamos infrastruktūros degalinėse pildyti vilkikų bakus gamtinėmis dujomis iki šiol nėra. Kai kurios mūsų įmonės netgi svarsto planus investuoti į SGD degalinių kūrimo tinklą“, – sako P. Drižas.
Jis pažymi, kad kai kuriose Europos valstybėse vyriausybės subsidijuoja verslo iniciatyvas pereinant prie mažiau taršių arba nulinės taršos technologijų – Lietuva galėtų pasekti jų pavyzdžiu.
