Gilus miegas gali padėti pristabdyti smegenų sveikatos prastėjimą, kuris ilgainiui siejamas su Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma.
JAV mokslininkai iš Kalifornijos Berklio universiteto, Stanfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto Irvine padalinių tyrė 62 vyresnio amžiaus, kognityviai sveikus žmones. Tyrimas parodė, kad dalyviai, kurių smegenyse jau buvo Alzheimerio ligai būdingų pokyčių, geriau atliko atminties testus tuomet, kai išmiegodavo daugiau gilaus miego.
Šis ryšys išliko reikšmingas nepriklausomai nuo išsilavinimo ir fizinio aktyvumo – dviejų veiksnių, kurie (kartu su socialiniu aktyvumu) laikomi svarbiais kognityvinių gebėjimų išsaugojimui senstant.
Tuo tarpu žmonėms, kurių smegenyse buvo panašiai daug Alzheimerio ligai būdingų pakitimų, bet kurie negaudavo pakankamai gilaus miego, atminties testuose sekėsi prasčiau. Palyginimui, miego įtaka buvo gerokai mažesnė tiems, kurių smegenyse tokių pakitimų nustatyta nedaug.
2023 m. gegužę publikuoti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pakankamas ir kokybiškas gilus miegas gali padėti išlaikyti atminties funkciją tuo laikotarpiu, kai demencijos procesai dar tik ima ryškėti.
„Galvokite apie gilų miegą kaip apie gelbėjimo ratą, kuris leidžia atminčiai išsilaikyti paviršiuje ir neleidžia jai nusitempti žemyn Alzheimerio ligos patologijos svoriui“, – aiškina Kalifornijos Berklio universiteto neuromokslininkas Matthew Walkeris.
Pasak jo, ypač viltinga tai, kad miegą įmanoma gerinti ir vyresniame amžiuje.
Tyrimo išvados dera su ankstesniais darbais, kurie rodo, kad sutrikęs miegas siejamas su didesniu amiloido beta baltymų kiekiu smegenyse. Šie baltymai dažnai minimi Alzheimerio ligos vystymosi kontekste.
Vis dėlto prastas miegas yra ir Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, ir jos simptomas, todėl aiškiai atskirti priežastį nuo pasekmės nėra paprasta. Be to, manoma, kad amiloido beta sankaupos gali būti svarbus ligos požymis, tačiau nebūtinai vienintelė ar pagrindinė jos priežastis.
Nepaisant to, amiloido beta lygis dažnai naudojamas kaip Alzheimerio ligos žymuo, nes tyrimai rodo, kad šie baltymai ir kitas baltymas – tau – gali pradėti kauptis smegenyse dar dešimtmečiais iki pirmųjų simptomų.
Ankstesni Walkerio grupės tyrimai parodė, kad didesnės amiloido beta sankaupos vyresnio amžiaus žmonių smegenyse gali trikdyti gilų miegą (dar vadinamą lėtosios bangos ne greitųjų akių judesių, NREM, miegu) ir bloginti atminties funkciją.
Tačiau dalis žmonių, net ir turėdami aukštą amiloido beta lygį, išsaugo gana gerą kognityvinę būklę. Siekdami suprasti, kodėl taip nutinka, mokslininkai stebėjo dalyvių smegenų bangas miego metu, o kitą dieną paprašė atlikti atminties testus.
Paaiškėjo, kad tarp žmonių, kurių smegenų vaizduose matytos panašios amiloido beta sankaupos, geriau išsimiegoję dalyviai reikšmingai geriau atliko kognityvines užduotis.
Svarbu tai, kad šis poveikis buvo susijęs būtent su lėtosios bangos NREM miegu, o ne su kitomis miego stadijomis ar smegenų bangų dažniais.
Vis dėlto, norint patikimai įvertinti, ar ilgesnis gilaus miego laikas per kelerius metus iš tiesų padeda išsaugoti kognityvines funkcijas net didėjant amiloido beta kiekiui, reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Šis darbas papildo augantį įrodymų lauką, kad miegas gali būti keičiamas Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Manoma, jog gera miego kokybė gali padėti smegenims efektyviau pašalinti dienos metu susikaupusius medžiagų apykaitos šalutinius produktus ir taip pristabdyti molekulinius pokyčius, susijusius su ligos progresavimu.
„Net ir esant tam tikram smegenų patologijos lygiui, žmogus nėra pasmerktas neišvengiamiems atminties ar kitų kognityvinių funkcijų sutrikimams“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė, Berklio universiteto neuromokslininkė Zsófia Zavecz.
Pasak jos, net jei smegenyse jau vyksta molekuliniai pokyčiai, rodantys kryptį Alzheimerio ligos link, gyvenimo būdo veiksniai gali padėti sušvelninti galimus padarinius. Vienas iš tokių veiksnių – miegas, o tiksliau – gilus miegas.
Nors tyrimas buvo nedidelės apimties, jo rezultatai leidžia manyti, kad natūralus, kokybiškas miegas gali būti naudingesnis nei migdomųjų vartojimas. Kiti darbai rodo, kad migdomuosius vartojantiems žmonėms gali būti nustatomas mažesnis amiloido baltymų lygis smegenų skystyje, kuris naktį tarsi „išplauna“ smegenis. Tačiau tokie vaistai turi šalutinių poveikių ir neretai skatina ne gilų, o paviršutinišką miegą.
Norint pagerinti miego kokybę, Zavecz rekomenduoja vengti kavos vėlyvą popietę ir vakare, palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir prieš nakties poilsį nusiprausti karštu dušu.
Kol jūs miegate, mokslininkai toliau intensyviai tyrinėja sudėtingus Alzheimerio ligos mechanizmus, kurie jau dabar paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje.
