Ketvirtadienį didžiausios Kolumbijos partizanų grupuotės vadas pritarė raginimui kariaujančioms kairiųjų kovotojų grupuotėms susivienyti ir bendromis jėgomis atremti bet kokias JAV karines operacijas šalyje.
„Jei reikės apginti tėvynę nuo užsienio agresijos, mes prisijungsime prie kovos“, – atsakydamas į raginimus sukarintoms grupuotėms susivienyti sakė grupuotės ELN vadas Antonio Garcia.
Prezidentas Donaldas Trumpas, iš kaimyninės Venesuelos prezidento posto nuvertęs Nicolą Maduro, užsiminė, kad JAV karinės pajėgos gali nukreipti ginklus ir į Kolumbijoje esančius taikinius.
D. Trumpas teigia, kad Kolumbija – didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje – nededa pakankamai pastangų, kad sustabdytų narkotikų kontrabandą į Jungtines Valstijas.
ELN – tariamai kairiųjų pažiūrų sukilėlių pajėgos, kurioms priklauso daugiau nei 6 tūkst. narių, – yra viena iš galingiausių narkotikų prekybos organizacijų Lotynų Amerikoje.
Ji kontroliuoja dalį Kolumbijos ir Venesuelos pasienio regiono ir iki N. Maduro nušalinimo palaikė artimus ryšius su Karakasu.
Kolumbijos žvalgybos šaltinių teigimu, pats A. Garcia dar visai neseniai gyveno Venesueloje.
Manoma, kad po to, kai JAV pajėgos nuvertė N. Maduro, daugelis partizanų lyderių grįžo į Kolumbiją.
Suvienytas frontas
Kitos Kolumbijos partizanų grupuotės į N. Maduro nušalinimą nuo valdžios reagavo su pasipiktinimu, teigdamos, kad tai yra JAV kolonizatorių sąmokslas.
Ivanas Mordisco – labiausiai ieškomas Kolumbijos sukilėlis, vadovaujantis nuosavai disidentų grupuotei, – paragino sudaryti vienybės paktą prieš Jungtines Valstijas.
„Žinome, kad praeityje turėjome nesutarimų… bet šiandien turime bendrą priešą – Jungtines Valstijas“, – sakė I. Mordisco, kuris vadovauja likusių likviduoto ginkluoto judėjimo FARC narių grupuotei, kuri, kaip manoma, užnugario bazių turi ir Venesueloje.
„Mes skubiai kviečiame jus į sukilėlių vadų iš Kolumbijos ir visos Amerikos viršūnių susitikimą“, – sakė jis žiniasklaidai atsiųstame vaizdo įraše.
„Suburkime didelį sukilėlių frontą, kad atstumtume savo priešus.“
A. Garcia naujienų agentūrai AFP iš savo slėptuvės atsiuntė žinutę, kad jo grupuotė yra pasirengusi kovoti su JAV pajėgomis.
ELN „kiekviename kovos etape daro tai, ką privalo daryti“, tvirtino jis.
Kolumbijos gynybos ministras Pedro Sanchezas teigia, kad partizanai siekia vienytis, nes šiuo metu susiduria su išaugusia „pražūtingų veiksmų grėsme“.
Dėl didelio Vašingtono spaudimo ir po keleto asmeninių nesutarimų su D. Trumpu Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro sutiko imtis „bendrų veiksmų“ prieš ELN ir kitus narkotikų kontrabandininkus.
D. Trumpas savu laiku taip pat partizanu buvusio G. Petro atžvilgiu yra pareiškęs, kad pastarajam derėtų „saugoti savo užpakalį“, ir įvedė Kolumbijos prezidentui bei jo šeimai sankcijų.
Tačiau po ledus pralaužti padėjusio pokalbio telefonu D. Trumpas sutiko vasario mėnesį priimti jį Baltuosiuose rūmuose.
Kolumbija kaltina ELN tuo, kad ši puldinėja ir grobia Kolumbijos karius, o po to pasitraukia į užnugario bazes Venesueloje.
Išpuoliai prieš sausumos taikinius Kolumbijoje reikštų, kad D. Trumpas plečia karines operacijas prieš įtariamus narkotikų kontrabandininkus.
Manoma, kad nuo rugsėjo mėnesio JAV pajėgos per išpuolius prieš įtariamus narkotikų kontrabandininkų laivus Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne nužudė daugiau nei 100 žmonių.
Kolumbiją ir Venesuelą skiria skylėta 2,2 tūkst. kilometrų siena, ties kuria įvairios ginkluotos grupuotės kovoja dėl to, kuri kontroliuos pelną iš prekybos narkotikais, neteisėtos kasybos ir kontrabandos.
Vašingtonas ir Bogota jau dešimtmečius bendradarbiauja saugumo srityje, tačiau nuo praėjusių metų sausio, kai D. Trumpas pradėjo savo antrąją kadenciją JAV prezidento poste, šalių santykiai atvėso.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
