Maždaug prieš 13 tūkstančių metų virš Šiaurės Amerikos galėjo įvykti katastrofa, kurios padariniai pakeitė planetos istoriją. Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad kometos sprogimas prieš 13 tūkstančių metų galėjo sunaikinti ne tik ledynmečio milžinus, tokius kaip mamutai ar mastodontai, bet ir vieną seniausių žmonių kultūrų žemyne. Nauji tyrimai suteikia šiai hipotezei vis daugiau svorio.
Kometos sprogimas prieš 13 tūkstančių metų
Žurnale „PLOS One“ paskelbtas tyrimas sustiprina vadinamąją Jaunesniojo driaso smūgio hipotezę. Ji teigia, kad fragmentuota kometa sprogo Žemės atmosferoje, sukeldama milžiniškus gaisrus, staigų klimato atšalimą ir plataus masto ekologinę krizę.
Tyrimų grupei, vadovaujamai Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje geologo Jameso Kennetto, pavyko ištirti tris svarbias vietas: Arizonos Murray Springs, Naujosios Meksikos Blackwater Draw ir Kalifornijos Arlington Canyon. Visose jose aptiktas paslaptingas tamsus dirvožemio sluoksnis, vadinamas „juoduoju kilimu“. Šis sluoksnis gausus anglies ir datuojamas laikotarpiu, kai Žemė staiga vėl atšalo po ilgo šilimo.
Šokinis kvarcas – svarbiausias įrodymas
Didžiausią mokslininkų dėmesį patraukė vadinamasis šokinis kvarcas. Tai ypatinga kvarco forma, kurios mikroskopinė struktūra gali susiformuoti tik esant itin dideliam slėgiui. Tyrėjai nustatė, kad šiuose kvarco grūdeliuose yra išlydytų gyslų, kurios nepalieka abejonių – tai negalėjo būti nei ugnikalnių veiklos, nei žmonių sukeltų gaisrų rezultatas.
Pasak mokslininkų, šie požymiai rodo galingą sprogimą danguje. Svarbu tai, kad kometos sprogimas prieš 13 tūkstančių metų nepaliko kraterio, nes dangaus kūnas, tikėtina, subyrėjo ore ir virto milžinišku ugnies kamuoliu, nepasiekusiu Žemės paviršiaus.
Kaip sprogimas galėjo pakeisti istoriją
Kompiuteriniai modeliai parodė, kad tokio tipo oro sprogimas galėjo sukurti smūgio bangas, identiškas toms, kurios aptiktos kvarco mėginiuose. Po šio įvykio, pasak tyrėjų, Šiaurės Amerikoje netrukus išnyko didžioji dalis ledynmečio megafaunos. Tuo pat metu iš archeologinių įrašų dingsta ir Kloviso kultūra – ankstyvųjų medžiotojų-rinkėjų bendruomenė, garsėjusi savitais akmeniniais įrankiais.
Manoma, kad sprogimas sukėlė didžiulius gaisrus, dūmai ir dulkės užtemdė saulę, temperatūra smarkiai krito, o maisto šaltiniai išseko. Tokios sąlygos galėjo tapti mirtinu smūgiu tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Kodėl ši teorija svarbi šiandien
Kometos sprogimas prieš 13 tūkstančių metų primena, kad kosminiai įvykiai gali turėti lemiamą įtaką Žemės klimatui ir gyvybei. Nors diskusijos tarp mokslininkų tęsiasi, vis daugėja įrodymų, jog ši senovinė katastrofa galėjo būti viena didžiausių permainų žmonijos ir gamtos istorijoje.
Šaltinis: unian.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
