Kompiuterinė tomografija atskleidžia mumijų paslaptis: sužinokite, ką pamatė mokslininkai
Šiuolaikinė medicininė kompiuterinė tomografija vis dažniau pasitelkiama ne tik ligoninėse, bet ir archeologijoje bei muziejų tyrimuose. Didelės skiriamosios gebos skenavimas leidžia pažvelgti į mumijų vidų sluoksnis po sluoksnio nepažeidžiant nė vieno lino siūlo.
Anksčiau Egipto mumijų tyrimai neretai reikalaudavo fizinio išpakavimo, o tai kėlė riziką negrįžtamai sugadinti trapias liekanas. Dabar neinvazinės technologijos suteikia galimybę surinkti duomenis apie kaulus, minkštųjų audinių likučius, įvyniojimo struktūrą ir balzamavimo ypatumus.
Budapešte veikiantis Vengrijos nacionalinio muziejaus viešųjų rinkinių centras ir jam priklausantis „Semmelweis“ medicinos istorijos muziejus saugo keletą senovės Egipto mumijų. Jos tiriamos „Semmelweis“ universiteto Medicininio vaizdinimo centre, pasitelkiant naujausią KT skenerį, skirtą itin detaliems vidaus struktūrų vaizdams.
„Tyrimų tikslas – kuo tiksliau įvertinti liekanų vidinę struktūrą, galimus pakitimus ir taikytas išsaugojimo technikas“, – sakė radiologė Ibolyka Dudás.
KT tyrimai archeologijoje vertinami dėl to, kad leidžia gauti tiek dvimačius, tiek trimates rekonstrukcijas, išmatuoti pažeidimus ir identifikuoti objektus tvarsčiuose. Be to, šis metodas padeda atskirti natūralius ir žmogaus sukeltus pakitimus, kurie svarbūs sprendžiant apie sveikatą, mirties aplinkybes ar konservavimo metodus.
Pasak projekto komandos, kai kurios muziejaus mumijos anksčiau jau buvo tirtos, tačiau nauji vaizdai pateikia gerokai smulkesnę informaciją. Tai gali leisti patikslinti tiek mumifikavimo technikas, tiek liekanų būklę, o ilgainiui ir suformuluoti naujas moksliškai pagrįstas išvadas.
Dalies mumijų amžius buvo vertintas radiokarbono metodu, tačiau patikimi rezultatai gauti ne visiems mėginiams. Seniausias patikimai datuotas pavyzdys siejamas su laikotarpiu tarp 401 ir 259 metų prieš mūsų erą, nors sąmoningai mumifikuoti egiptiečiai pradėjo gerokai anksčiau.
Kitų pasaulio tyrimų patirtis rodo, kad KT dažnai atskleidžia ir netikėtus radinius. Mumijų įvyniojimuose aptinkami amuletai, smulkūs įkapių elementai, o kaulų ir sąnarių vaizduose matomi galimi susirgimai, pavyzdžiui, artrito požymiai ar kraujodaros sutrikimų pėdsakai.
Budapešto kolekcijoje ypač dėmesį patraukė vienas ryšulys, kurio turinio iš išorės identifikuoti nepavyko. Tyrėjai svarstė, ar tai galėtų būti paukščio mumija arba žmogaus galvos dalis, tačiau KT vaizdai parodė kitą versiją: ryšulyje buvo pėda.
Komanda taip pat mini, kad kito pėdos skenavimo vaizduose įžvelgiami kaulų retėjimo požymiai, suderinami su osteoporozės hipoteze. Tokie duomenys padeda ne tik suprasti žmogaus sveikatos istoriją, bet ir tiksliau įvertinti, kaip bei kokiomis medžiagomis buvo konservuojami audiniai.
„Šiuolaikinės vaizdinimo technologijos atveria naujas perspektyvas mumijų tyrimuose ir leidžia atskleisti tūkstančius metų slėptą informaciją nepažeidžiant radinių“, – sakė kolekcijos kuratorė Krisztina Scheffer.
Kol kas skenavimo duomenų analizė dar tęsiama, o išsamūs rezultatai turėtų paaiškėti vėliau. Vis dėlto kryptis aiški: muziejams vis dažniau renkantis neinvazinius metodus, KT tampa vienu svarbiausių įrankių, leidžiančių derinti mokslinį tikslumą, paveldo apsaugą ir naujų istorinių įžvalgų paiešką.
