Pirmoji Komunija kasmet daugeliui šeimų tampa vis brangesne švente. Išlaidos auga ne tik tėvams, bet ir krikštatėviams bei seneliams. Nenuostabu, kad kylant kainoms vis daugiau emocijų sukelia ir dovanų vokeliai. Vienas klausimas kartojasi nuolat: kiek pinigų per Komuniją įprastai duoda seneliai ir kokia suma nebūtų nei per maža, nei pernelyg didelė?
Prieš keliolika metų atsakymas atrodė paprastesnis. Šiandien tema jautresnė, nes kai kuriose šeimose Komunijos šventė pagal išlaidas prilygsta nedidelėms vestuvėms. Restoranas, apranga, tortas, dekoracijos ir kitos smulkmenos sudaro solidžią sumą, todėl dalis svečių į vokelį įdeda tiek, kad bent iš dalies padengtų savo dalyvavimo kaštus, vadinamąjį „lėkštutės“ mokestį. Šiame kontekste dažniausiai aptariamas senelių vaidmuo – juk tai vieni artimiausių ir svarbiausių šios dienos svečių.
Iš ko sprendžiama, kiek turėtų būti vokelyje: vienos „teisingos“ sumos nėra
Vienos oficialios sumos, kurią seneliai „privalėtų“ įdėti į vokelį, nėra. Vis dėlto įvairiose apžvalgose dažniausiai minimos kelių šimtų eurų sumos. Daugelyje šeimų laikoma įprasta, kad močiutė ir senelis dovanoja maždaug 70–115 eurų, tačiau pasitaiko ir gerokai didesnių sumų – apie 160, 230 ar net 345 eurus.
Tokia amplitudė nėra atsitiktinė. Vieniems Komunija vis dar išlieka kukli, šeimyniška šventė, kur svarbiausia – buvimas kartu ir simbolinė dovana. Kiti senelius laiko artimiausiu ratu, todėl natūralu, kad jų dovana didesnė nei tolimesnių giminaičių. Galutinį sprendimą dažniausiai lemia tarpusavio santykiai, šeimos biudžetas ir tai, kokios tradicijos nusistovėjusios konkrečioje giminėje.
Proseneliai ar dar vyresni giminaičiai neretai vertinami kaip garbės svečiai, iš kurių nesitikima nei „madingų“ dovanų, nei tikslaus orientavimosi, kokios sumos šiuo metu laikomos įprastomis.
Kodėl svečiai vis dažniau skaičiuoja „už lėkštutę“
Šiandien Komunijos vaišės namuose rengiamos vis rečiau – dažniau pasirenkami restoranai ar kavinės. Didesniuose miestuose kaina už vieną asmenį gali siekti keliasdešimt ar net daugiau nei šimtą eurų, todėl dalis svečių mano, kad sąžininga bent jau „susimokėti už save“.
Kiti į šventės vietą ar jos prabangą nesiorientuoja – į vokelį deda tiek, kiek leidžia finansinės galimybės. Pasitaiko ir atvejų, kai žmonės, bijodami pasirodyti „taupūs“, peržengia savo galimybes. Vis dėlto ne visi su tokiu požiūriu sutinka: daugelis pabrėžia, kad Komunija nėra nei vestuvės, nei finansinis svečių egzaminas.
Todėl į klausimą, kiek seneliai duoda per Komuniją, sąžiningiausias atsakymas būtų paprastas: tiek, kiek iš tiesų gali ir nori. Vieniems tai bus apie 70–115 eurų, kitiems – 230 eurų ar daugiau. Svarbiausia, kad dovana nekiltų iš spaudimo, o būtų nuoširdi. Be to, dovana nebūtinai turi būti pinigai – seneliai, gerai pažinodami anūką ar anūkę, dažnai geriausiai žino, kas tą dieną suteiktų daugiausia džiaugsmo.
