Pastaraisiais metais virš mūsų galvų vyksta tikra kosminė revoliucija. Tūkstančiai naujų palydovų užpildo žemąją Žemės orbitą, o lenktynės dėl dominavimo kosminio interneto ir ryšio paslaugų rinkoje tik stiprėja. Kol „Starlink“ daugeliui atrodo kaip milžiniška konsteliacija, Kinija ruošiasi žengti dar kelis žingsnius toliau – jos planai skaičiuojami šimtais tūkstančių palydovų.
Jeigu manėte, kad maždaug 10 tūkst. šiuo metu veikiančių „Starlink“ palydovų jau yra per daug, Kinijos užmojai gali nustebinti dar labiau. Šios šalies bendrovės rengia projektus, pagal kuriuos ateityje Žemės orbitą galėtų užpildyti net iki 200 tūkst. palydovų.
Palydovinė infrastruktūra plečiasi milžinišku tempu. Vis dažniau kalbama apie megakonsteliacijas – sistemingai išdėstytus dešimtis ar net šimtus tūkstančių palydovų, skriejančių nedideliais atstumais vienas nuo kito. Kinija nenori nusileisti JAV ir kitoms šalims, todėl vietos kompanijos planuoja tiesiogine to žodžio prasme „užlieti dangų“ savo palydovais.
Iki 2025 m. pabaigos į Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (ITU) – globalią organizaciją, atsakingą už radijo dažnių spektro ir orbitos išteklių koordinavimą – buvo pateikta daugiau nei dešimt naujų paraiškų iš Kinijos įmonių, siekiančių paleisti savo palydovų sistemas.
Ambicingiausi projektai, pavadinti CTC‑1 ir CTC‑2, numato net 96 714 palydovų iškėlimą į žemąją Žemės orbitą. Be šių dviejų sistemų, planuojamos ir kitos Kinijos konsteliacijos, pavyzdžiui, „Guowang“, kuriai numatyta apie 13 tūkst. palydovų, ir „Qianfan“, kuri iki 2030 m. turėtų išaugti iki maždaug 15 tūkst. aparatų.
Suskaičiavus visus šiuos ir kitus Kinijos projektus, paaiškėja, kad per artimiausius metus šalis teoriškai galėtų iškelti į orbitą iki 200 tūkst. palydovų.
Virš mūsų galvų – vis daugiau aktyvių palydovų ir kosminių objektų
Šiuo metu žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje stebima apie 28 tūkst. objektų, iš kurių daugiau nei 11 tūkst. yra aktyvūs palydovai. Likusią dalį sudaro nebeveikiantys aparatai, raketų pakopos ir kosminės šiukšlės.
2019 m. ITU patvirtino naujas palydovų sistemų diegimo taisykles. Jos numato, kad sistema laikoma pradėjusia veikti, jei bent vienas jos palydovas yra išlaikomas orbitoje arba paleidžiamas ne vėliau kaip per septynerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos. Per dvejus metus nuo pirmojo paleidimo privaloma iškelti bent 10 proc. suplanuotos konsteliacijos, o per penkerius metus – mažiausiai 50 proc.
Konkurencija dėl palankių orbitų ir dažnių išteklių daugiausia vyksta 400–2000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Būtent šiame aukščių intervale veikia dauguma ryšio ir interneto palydovų. Apatinėje šios zonos dalyje skrieja ir Tarptautinė kosminė stotis (TKS), todėl derinant orbitas būtina itin preciziška koordinacija.
„SpaceX“ taip pat plečia „Starlink“ tinklą
Kinijos planai sutampa su nauju etapu „SpaceX“ istorijoje. JAV bendrovė gavo leidimą toliau plėsti „Starlink“ tinklą ir iškelti papildomus 7,5 tūkst. antrosios kartos palydovų. Tai reikšmingai padidins sistemos pajėgumus, aprėptį ir duomenų perdavimo greitį.
Neseniai daug dėmesio sulaukė incidentas, kai vienas „Starlink“ palydovas buvo pažeistas ir vėliau nekontroliuojamai įskriejo į Žemės atmosferą, kur didžioji dalis jo konstrukcijos turėjo sudegti. Po šio įvykio „SpaceX“ nusprendė mažinti savo palydovų skrydžio aukštį – tai planuojama įgyvendinti etapais per šiuos metus. Žemesnė orbita turėtų užtikrinti didesnę kontrolę ir greitesnį palydovų natūralų suirimą atmosferoje jų misijos pabaigoje.
Tačiau tiek „Starlink“, tiek Kinijos projektų mastai kelia rimtų klausimų dėl kosminių šiukšlių, susidūrimų rizikos ir ilgalaikio Žemės orbitos tvarumo. Kuo daugiau palydovų atsiranda orbitoje, tuo sudėtingesnis tampa jos valdymas ir tarptautinis koordinavimas.
