Parlamento Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS–LKD) traukiasi iš Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtos darbo grupės, peržiūrinčios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną.
Pasak iki šiol joje dirbusio konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, iš įvairių pasiūlymų darbo grupėje paruoštas įstatymo projektas neatspindi nuoseklios LRT valdysenos vizijos. Be to, akcentavo jis, dalis projekte numatytų pakeitimų neatspindi viešojo intereso.
„Perskaičius eklektiškai sudėliotų, koncepcinio stuburo stokojančių ir tarpusavyje sunkiai suderinamų pasiūlymų rinkinį, tampa akivaizdu, kad neturime nuoseklios ir sistemiškai pagrįstos LRT valdysenos vizijos. Vietoje aiškios reformos krypties matome fragmentiškus pakeitimus, dalis kurių atspindi ne viešąjį interesą, o siaurų, suinteresuotų grupių „stumiamas“ nuostatas“, – posėdyje ketvirtadienį kalbėjo V. Juozapaitis.
Politikas akcentavo, kad nors darbo grupėje paliktas dviejų trečdalių Tarybos balsų reikalavimas generalinio vadovo atleidimui, esminė problema lieka neišspręsta.
„Atleidimo pagrindai išlieka pernelyg platūs ir sudaro prielaidas politiniam spaudimui. Į ekspertų siūlymą aiškiai įtvirtinti, kad vadovas galėtų būti atleistas tik už šiurkščius pažeidimus, neatsižvelgta. Išlieka ir slapto balsavimo galimybė“, – akcentavo konservatorius.
Taip pat, anot V. Juozapaičio, nors nuspręsta nuo 12 iki 15 didinti Tarybos narių skaičių, nepritarta nuostatai mažinti Seimo ir prezidento deleguojamų atstovų skaičių. Tokiu būdu, pasak parlamentaro, gali kilti rizika, jog Taryboje atsirastų asmenų, turinčių politinių įtakų.
„Didinamas Tarybos narių skaičius, tačiau politinė įtaka nemažinama. Į ją įtraukiama Savivaldybių asociacija, tačiau merai yra politikai, todėl tokia konstrukcija politinės įtakos nemažina, o ją įtvirtina. Numatyti ir profesinių sąjungų atstovai, nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomeninio transliuotojo valdymo organas turi atstovauti visai visuomenei, o ne atskiroms interesų grupėms. Tokie sprendimai kertasi su konstitucine doktrina, kuri reikalauja aiškaus atskyrimo tarp politinės valdžios ir visuomeninio transliuotojo valdymo, kad būtų užtikrinta reali, o ne deklaratyvi nepriklausomybė“, – teigė jis.
„Projektu siūloma steigti ir Tarybos biurą, kuriam reikėtų papildomų valstybės lėšų. Nei jo paskirtis, nei aiški atskaitomybės sistema nėra pakankamai pagrįstos. Tai kelia rimtų abejonių dėl racionalaus viešųjų finansų naudojimo“, – akcentavo politikas.
Registruos atskirą įstatymo projekto variantą
V. Juozapaitis teigė, jog bus registruojamas opozicijos paruoštas bei su specialistais suderintas įstatymo projekto variantas.
„Posėdžių sekretoriate registruosime opozicijos parengtą, su ekspertais, mokslininkais ir teisininkais suderintą LRT įstatymo projektą, kurio esminiams pasiūlymams darbo grupės svarstymuose nebuvo pritarta, išskyrus kelis kosmetinius pataisymus“, – darbo grupės posėdyje kalbėjo parlamentaras.
„Reikalausime, kad būtų gerbiamos opozicijos konstitucinės teisės ir kad parlamentinė dauguma nesinaudotų procedūriniais instrumentais mažumos balsui nutildyti. Valdančioji dauguma neturi teisės blokuoti ar vilkinti alternatyvių įstatymų projektų svarstymo. Demokratinėje valstybėje skirtingos pozicijos turi būti svarstomos atvirai, o ne eliminuojamos balsų persvara“, – akcentavo jis.
Šioje darbo grupėje dirbo du Seimo TS–LKD frakcijos nariai.
Anksčiau šį mėnesį iš J. Oleko vadovaujamos darbo grupės pasitraukė vieną narį joje turėjusi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Nedalyvauti darbo grupės posėdžiuose nusprendė ir Žurnalistų profesionalų asociacija, LRT iniciatyvinė grupė.
Kaip skelbta, antradienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė dėl LRT valdybos ir Tarybos funkcijų, bet nerado sutarimo dėl visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimo.
Dar anksčiau buvo nutarta nuo 12 iki 15 padidinti Tarybos narių skaičių. Taip pat bendru darbo grupės narių sutarima buvo nuspręsta palikti šiuo metu galiojančią tvarką, jog norint atleisti LRT generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Be to, Taryba galėtų pati spręsti, ar šiuo klausimu balsuoti slaptu, ar atviru balsavimu.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
