Automobilių gamintojai šiandien lenktyniauja ne tik dėl variklių galios ar kuro sąnaudų. Vis daugiau dėmesio skiriama papildomoms funkcijoms – jutikliniams ekranams, automatinėms parkavimo sistemoms, masažui sėdynėse. Bet ar tikrai visos šios technologijos reikalingos vairuotojui? Ar jos iš tikrųjų pagerina kasdienį vairavimą, ar tik išpučia automobilio kainą?
Ką dažnai pamirštame – nemaža dalis tų vadinamųjų naujovių yra skirta ne tam, kad palengvintų gyvenimą, o kad sukurtų įspūdį. „Vau“ efektas parduoda, bet po kelių savaičių naudotojas dažnai pamiršta apie pusę funkcijų, už kurias sumokėjo papildomai. Ypač jei įsigijo automobilį pirmą kartą po ilgesnės pertraukos ir nesusidūrė su šiuolaikinio valdymo subtilybėmis.
Štai kodėl automobilių ekspertas ryžtingai kalba apie pervertintas technologijas – tai, kas atrodo įspūdingai salonuose ir reklamose, realiame gyvenime dažnai ne tik nenaudinga, bet ir trukdo. Jis neabejoja, kad vairuotojai turi teisę žinoti, kur baigiasi tikrasis patogumas ir prasideda rinkodaros triukai.
Įspūdingos, bet visiškai nereikalingos: funkcijos, kurios veikia tik reklamoje
Pasak eksperto, pastaraisiais metais į automobilį buvo prikrauta tiek stebuklų, kad ne vienam vairuotojui nuo to tik daugiau painiavos nei patogumo. Viena iš labiausiai pervertintų detalių – milžiniški ekranai su nepatogia valdymo sistema.
Kiekviena funkcija slepiasi po penkiais paspaudimais, o kai kuriuose modeliuose net paprastas oro srauto reguliavimas tampa iššūkiu. Klasikiniai mygtukai buvo kur kas patogesni.
Toliau – jutiklinės vairo komandos. Itin stilinga, bet realybėje tik grynas galvos skausmas. Dažnai užtenka netyčia pirštu perbraukti per vairą, ir pradeda veikti nežinia kas. Laimei, kai kurie gamintojai jau suprato, kad persistengė, ir po truputį grįžta prie senų sprendimų.
Dar viena dažnai reklamuojama funkcija – sėdynių masažas. Tiesa ta, kad tai ne masažas, o vibruojantis pokštas. Užtenka palyginti su paprasta masažuojančia pagalvėle iš internetinės parduotuvės – rezultatas bus kelis kartus geresnis už tą, ką siūlo net brangūs automobiliai.
O kaip dėl sportinių paketų? Agresyvūs buferiai, didžiuliai ratai – atrodo įspūdingai, bet realybėje dažnai sugriauna visą važiavimo komfortą. Kiekvienas kelio nelygumas tampa išbandymu, o važiuojant mieste belieka tikėtis, kad nelygumų nebus.
Automatinio parkavimo sistema – dar viena funkcija, kuri teoriškai turėtų gelbėti, o praktiškai dažnai tik erzina. Ja naudojamasi kartą – nebent tam, kad nustebinti vaiką, kaip automobilis pats suka vairą. O realybėje tai vyksta lėtai, nepatikimai ir labai retai iš tikrųjų naudinga.
Dar vienas perteklius – per daug vairavimo režimų. „Normal“, „Eco“, „Sport“, „Sport+“, „Comfort“, ir pan. Gal laikas pridėti dar „Penktadienio vakaras“, „Sekmadienio rytas“, „Grįžimas iš darbo“? Vairavimo skirtumas tarp šių režimų dažnai minimalus, bet pasirinkimų meniu – tarsi lėktuvo valdymo pulte.
Įspūdžio efektas – trumpalaikis, bet kainuoja brangiai
Vairuotojai, ypač tie, kurie peršoko iš 1990 modelio į ką nors naujesnio, neretai sako: „Vau, kiek visko čia!“ Bet tai – trumpalaikis įspūdis. Kai reikia greitai reaguoti kelyje, svarbiausia tampa ne masažas ar garso efektai, o patikimas stabdžių veikimas, geras matomumas, tikslus vairo valdymas.
Ekspertas pabrėžia, kad prieš perkant automobilį būtina atlikti bandomąjį važiavimą. Dauguma salonų siūlo testuoti automobilius maksimalios komplektacijos – su visomis įmanomomis funkcijomis. Tai puiki proga ne tik pajausti vairavimą, bet ir nuspręsti, kurios iš visų šių opcijų jums iš tiesų reikalingos.
Ne viskas blogai: kai kurios prabangos dabar prieinamos visiems
Vis dėlto verta pripažinti, kai kurios technologijos, kurios anksčiau buvo pasiekiamos tik „Mercedes“ ar „BMW“ klientams, šiandien tapo prieinamos net vidutinės klasės automobiliuose.
Matricos šviesos, ventiliuojamos sėdynės, galimybė projektuoti informaciją ant priekinio stiklo, 360 laipsnių vaizdo kameros ar adaptacinis kruizo palaikymas jau nebestebina net „Nissan Qashqai“ modelyje.
Kaip sako ekspertas, tai normalu: technologijos pinga, o konkurencija tarp gamintojų verčia juos siūlyti daugiau už mažesnę kainą. Bet svarbu ne kiek jų pridėta, o kiek iš jų – naudingos kasdienybėje.
Pagrindinis klausimas: ar tikrai reikia visko iš sąrašo?
Pirkėjui su ribotu biudžetu svarbiausias uždavinys – atskirti, kas yra būtina, o kas tiesiog gražiai atrodo reklamoje. Geros šviesos, avarinio stabdymo sistema, patogios sėdynės, klimato kontrolė, paprasta bet veikianti multimedija, parkavimo jutikliai – tai dažniausiai būna ir bazinėje komplektacijoje. Ir to pilnai pakanka, kad kiekviena kelionė būtų saugi ir patogi.
Todėl prieš žavintis naujausia masažo funkcija ar 27 režimais, verta paklausti savęs: ar tai tikrai padarys mane geresniu vairuotoju? O gal tiesiog tai dar viena funkcija, kurią naudosiu vieną kartą?
Automobilis – tai ne koncertų salė, ne masažo kabinetas ir ne žaidimų konsolė. Tai įrankis, skirtas judėti ir judėti būtina saugiai. Jei jis tai daro patikimai, galbūt visos tos futuristinės naujovės tėra gražus, bet perteklinis priedas.
