Prieš dvejus metus Sacharos dykumoje rastas didžiausias Marso meteoritų pavyzdys, pavadintas „NWA 16788“, tapo viena brangiausių kada nors parduotų kosminių uolienų. Šis unikalus radinys neseniai buvo parduotas aukcione Niujorke už 4,3 milijono JAV dolerių (apie 3,7 milijono eurų) anoniminiam pirkėjui, tačiau vietoje to, kad sukeltų tik mokslo bendruomenės susidomėjimą, jis įplieskė tarptautinį skandalą.
Prieš dvejus metus Sacharos dykumoje rastas didžiausias Marso meteoritų pavyzdys, pavadintas „NWA 16788“, tapo viena brangiausių kada nors parduotų kosminių uolienų. Šis unikalus radinys neseniai buvo parduotas aukcione Niujorke už 4,3 milijono JAV dolerių (apie 3,7 milijono eurų) anoniminiam pirkėjui, tačiau vietoje to, kad sukeltų tik mokslo bendruomenės susidomėjimą, jis įplieskė tarptautinį skandalą.
Sacharos dykuma jau daugelį metų garsėja kaip viena palankiausių vietų meteoritams išlikti. Čia jų ieško tiek entuziastai, tiek profesionalūs prekiautojai, o vietos gyventojams tokie radiniai dažnai tampa vienintele galimybe gauti didesnę pinigų sumą.
Pasak Italijos šaltinių, „NWA 16788“ buvo parduotas vietos gyventojų tarpininkui iš užsienio, vėliau pateko į privačią galeriją Areco mieste Italijoje, po to trumpam atsidūrė Romos kosmoso agentūroje. Per tą laiką Florencijos universiteto mokslininkai iškirpo du mažus fragmentus tyrimams, o likusi dalis netrukus iškeliavo į Niujorką.
Teisinės spragos ir ginčai dėl nuosavybės
Situaciją apsunkina teisiniai klausimai. Nuo 1997 metų Nigeris deklaruoja, kad tokie radiniai yra šalies kultūros paveldo dalis, tačiau šalis neturi atskiro įstatymo, tiesiogiai reglamentuojančio meteoritų nuosavybę ir prekybą jais.
Aukcionų namai Sotheby’s remiasi šia teisinės bazės spraga ir tvirtina, kad eksportas buvo atliktas teisėtai, gavus visus reikiamus dokumentus.
Nigerio vyriausybė savo ruožtu pradėjo tyrimą ir teigia nesanti tikra, ar išvežimas buvo teisėtas. Ši istorija atskleidžia platesnį klausimą, ar tokie radiniai turėtų būti laikomi kultūros ir nacionaliniu turtu, ar vis dėlto jie yra tik prekinė vertybė.
Tarptautinės konvencijos ir teisinės spragos
Tarptautinės sutartys, įskaitant ir UNESCO konvencijas, bando reguliuoti prekybą kultūros vertybėmis, tačiau meteoritai vis dar patenka į teisinę spragą. Galutinis sprendimas priklauso nuo konkrečios šalies požiūrio, ar ji laiko tokį objektą savo paveldo dalimi, ar ne.
Šiuo atveju interesai skiriasi kardinaliai, Nigeris siekia susigrąžinti radinį, o pardavėjai bei pirkėjas gina savo teises į nuosavybę. Meteoritų rinka savo veikimo principais primena meno kūrinių prekybą, tai čia svarbi jų retenybė, išvaizda ir radinio istorija. Iš daugiau nei 50 tūkstančių Žemėje rastų meteoritų mažiau nei 400 yra kilę iš Marso, todėl kiekvienas toks radinys yra itin vertingas tiek mokslininkams, tiek kolekcionieriams.
Kainos kyla įspūdingai greitai, o didžiausi pavyzdžiai vertinami milijonais. NWA 16788 išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir didžiuliu žiniasklaidos dėmesiu, kuris dar labiau didina jo vertę.
Pamokos iš Maroko patirties
Panašias problemas yra patyrusi ir Maroko valdžia, kuri devintajame dešimtmetyje išgyveno tikrą meteoritų paieškų bumą. Tūkstančiai fragmentų iškeliavo į užsienį, ir šis procesas, tikėtina, ateityje dar labiau intensyvės. Nigerio vyriausybė pabrėžia, kad toks radinys galėtų tapti traukos centru planuojamame muziejuje šalies sostinėje Niamejuje.
Tai galėtų suteikti ilgalaikę ekonominę naudą, pritraukti turistų, kurti darbo vietas ir pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas. Vietoj to, šis unikalus akmuo tapo privataus asmens nuosavybe, kurią galima laikyti tik uždarose kolekcijose.
„NWA 16788“ galėjo tapti šalies simboliu, ypač turint omenyje, kad Nigeris yra viena skurdžiausių pasaulio valstybių. Tačiau dabar jis tapo rekordinės vertės sandorio dalimi, atspindinčia globalią tendenciją, kai beveik viskas gali būti parduodama.
Būtent todėl daugelis ragina sugrąžinti šį meteoritą ten, kur jis nukrito. Jie argumentuoja, kad toks radinys turėtų priklausyti visiems žmonėms vienodai ir geriausiai pasitarnautų būdamas viešai prieinamas muziejuje, kur jo vertė būtų ne tik piniginė, bet ir kultūrinė bei mokslinė.
