Naujausios „Jameso „Webbo““ kosminio teleskopo nuotraukos pakeitė mūsų supratimą apie vieną paslaptingiausių Visatos objektų Apep ūką. Remiantis vidutinio infraraudonųjų spindulių spektro instrumentu atliktomis detaliomis stebėjimo analizėmis, paaiškėjo, kad šioje žvaigždžių sistemoje, anksčiau laikytoje dvinarės struktūros, iš tiesų slypi trečioji žvaigždė.
Šis atradimas ne tik keičia mokslininkų turėtas prielaidas, bet ir plečia supratimą apie žvaigždžių gyvavimo ciklą bei medžiagų kilmę kosmose.Apep ūkas, savo pavadinimą gavęs nuo senovės Egipto sunaikinimo dievo, nuo 2018 metų traukia astronomų dėmesį dėl neįprastos formos ir sudėtingos struktūros.
Iki šiol manyta, kad tai dviejų žvaigždžių sistema, tačiau naujausios nuotraukos atskleidė dar vieną, iki tol nematytą šviesulį. Pasirodo, sistema susideda iš dviejų vadinamųjų Wolfo-Rayet žvaigždžių ir vieno raudonojo supermilžino. Būtent šio trečiojo objekto vėjo paliktas „įkandimas“ dulkių sraute tapo esminiu įrodymu, kad sistema yra trinarė.
Wolfo-Rayet žvaigždės, trumpalaikiai Visatos titanai
Wolfo-Rayet tipo žvaigždės pasižymi nepaprastu masyvumu ir trumpu gyvenimu. Tai žvaigždės, kurios jau prarado išorinius vandenilio sluoksnius ir dabar skleidžia į kosmosą galingus srautus helio, anglies bei azoto. Šis etapas trunka vos keletą tūkstančių metų palyginus su milijardus metų trunkančiais kitais žvaigždžių ciklais, tai tarsi akimirka. Apep ūke dvi tokios žvaigždės savo vėjais formuoja dulkių struktūras, kurios dėl trečiosios žvaigždės poveikio įgauna neįprastą kūgio formą, primenančią vėjo rankovę, o ne įprastą spiralę.
Vienas iš įdomiausių atradimų yra susijęs su dulkių susidarymo procesu. Galingi žvaigždžių vėjai, susidūrę tarpusavyje, sukuria sąlygas tankiam, vėsiam regionui, kuriame formuojasi anglies dulkės. Būtent tokios dulkės, ankstyviausia forma anglies junginių Visatoje ilgainiui tampa pagrindu uolėtoms planetoms ir organinėms molekulėms.
Kitaip tariant, jose slypi mūsų planetos ir netgi mūsų pačių kūno sudedamųjų dalių pradžia. „Webbo“ teleskopas identifikavo net tris skirtingus dulkių sluoksnius, išsidėsčiusius tolygiais atstumais ir vis silpniau švytinčius infraraudonųjų spindulių diapazone, tai įrodo ciklišką šių žvaigždžių aktyvumą.
Tolesni tyrimai ir kelias į mūsų kilmės supratimą
Dvi nepriklausomos mokslininkų komandos, viena vadovaujama Yinuo Han iš Kalifornijos technologijos instituto, kita Ryano White iš Makvori universiteto, patvirtino ne tik trečiosios žvaigždės egzistavimą, bet ir tiksliai atskleidė, kaip vidinės sistemos sudedamosios dalys juda orbitoje. Nors visa sistema dar ne iki galo išanalizuota, šie rezultatai rodo, kad net pačios trumpiausios žvaigždžių gyvavimo fazės gali būti turtingos informacijos apie mūsų Visatos kilmę.
Apep sistemos stebėjimas leidžia pažvelgti į tai, kaip galingų žvaigždžių mirtis virsta kūrybos šaltiniu. Dulkių formavimasis, jų plitimas ir šaltiniai tampa svarbia tema kalbant apie medžiagas, iš kurių vėliau gimsta planetos ir gyvybė. Kiekvienas toks atradimas, tarsi žingsnis arčiau atsakymo į klausimą, kaip Visata sukūrė sąlygas mums egzistuoti. Tad „Jameso „Webbo““ teleskopo dėka vis aiškiau piešiasi mūsų vietos kosmose paveikslas.
