Tarptautinė kosminė stotis beveik ketvirtį amžiaus buvo simbolis mokslo bendradarbiavimo ir įrodymas, kad ilgalaikis žmonių buvimas orbitoje yra įmanomas. Tačiau jos misija artėja prie pabaigos, tai NASA planuoja „ISS“ deorbituoti apie 2030 metus.
Ateities vizijoje dominuoja privatus sektorius, kuris turės pasiūlyti naujus orbitalinius modulius ir pardavinėti prieigą prie jų kaip paslaugą. Šioje lenktynėje sparčiausiai juda Kalifornijos bendrovė „Vast Space“.
Jos projektas „Haven-1“ jau gavo konkretų starto langą, tai pirmasis modulis turėtų pakilti į orbitą 2026 metų gegužę, naudodamasis „SpaceX Falcon 9“ raketa. Tai bus pirmoji komercinė kosminė stotis, prie kurios NASA ir kitos agentūros galės jungtis ne kaip savininkai, o kaip klientai.
Šis pokytis reiškia naują kosmoso tyrinėjimo etapą, tai valstybės vis labiau pereina prie modelio, kai privatus verslas užtikrina infrastruktūrą, o agentūros koncentruojasi į mokslinius tyrimus ir užduotis.
„Haven-1“, tai pirmoji komercinė stotis
„Vast Space“ planuoja, kad vos keli mėnesiai po „Haven-1“ pakilimo į orbitą bus surengta pirmoji keturių astronautų misija, į stotį atskraidinta „Crew Dragon“ kapsule. Kiekviena tokia kelionė truks dvi savaites, o per trejus metus, tiek planuojamas stoties veikimo laikotarpis, bus surengtos keturios misijos.
„Mūsų prioritetas yra tapti tikra stotine bendrove, tai turėti veikiančią stotį orbitoje, priimti žmones, užtikrinti jų buvimą ir saugiai parskraidinti į Žemę“, pabrėžia „Vast Space“ vadovas Maxas Haotas.
Viduje astronautai turės privačią erdvę, sulankstomą stalą bendriems pietums, internetą iš „Starlink“ bei kupolinį langą, leidžiantį stebėti Žemę. Nors modulis nėra prabangus viešbutis, jame numatyta komforto elementų, kurie leis efektyviau dirbti ir atsipalaiduoti.
Techniniai duomenys ir pažanga
„Haven-1“ diametras siekia 4,4 metro, o gyvenamoji erdvė sudaro 45 kubinius metrus, tai maždaug aštuntoji dalis „ISS“ tūrio. Stotis projektuojama trejų metų darbui, o pirmasis neorbitinis prototipas jau išlaikė slėgio ir atsparumo bandymus „NASA Marshall“ centre Alabamoje.
Šiuo metu vyksta galutinio modulio suvirinimo darbai, o 2026 metų pavasarį prasidės sistemų integracija. „Vast Space“, pradėjusi nuo 200 darbuotojų 2023-iaisiais, šiandien turi beveik tūkstantį specialistų bei nuosavą gamybos bazę, galinčią serijiniu būdu gaminti modulius. Ypatinga strategija yra orientacija ne tik į „NASA“, bet ir į šalis, kurios dar neturėjo savo astronautų, bei į privačius klientus, norinčius finansuoti skrydžius.
Konkurencija ir iššūkiai
Komercinių stočių rinkoje stipri konkurencija. Be „Vast Space“, prie „NASA“ durų beldžiasi „Starlab“, „Axiom Space“ bei Jeffo Bezoso „Blue Origin“. Pasak ekspertų, vieno modulio stoties kūrimas yra racionalus startas, tai pigiau ir paprasčiau, be to, leidžia išbandyti kritinius sprendimus.
Vis dėlto finansiniai iššūkiai milžiniški. „MIT“ profesorius Olivieris Weckas primena, kad „ISS“ išlaikymas kainuoja apie 11 mln. eurų per dieną. Kad projektai būtų tvarūs, išlaidas reikės sumažinti bent perpus. „Vast Space“ jau paskelbė, kad iki „Haven-1“ starto investuos apie 1 mlrd. eurų, daugiausia įkūrėjo Jedo McCalebo lėšomis.
Į ateitį „Haven-2“
„Haven-1“ yra tik pradžia. „Vast“ jau vysto „Haven-2“, tai didesnės, modulio pagrindu plečiamos stoties, kurią ketina gaminti po du segmentus per metus. Šis projektas galėtų tapti tikruoju „ISS“ įpėdiniu trečiajame XXI amžiaus dešimtmetyje.
Tai rodo, kad kosmoso tyrinėjimas sparčiai įžengia į komercinę fazę. Jei „Haven-1“ misija bus sėkminga, ji taps istoriniu momentu, tai pirmuoju žingsniu į privačiai valdomą kosminę infrastruktūrą, kuri ateityje pakeis dabartines valstybių stotis.
