Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kramtymas keičia smegenų darbą: paaiškėjo, jog kramtomoji guma gali padėti nusiraminti
Sveikata ir grožis

Kramtymas keičia smegenų darbą: paaiškėjo, jog kramtomoji guma gali padėti nusiraminti

Paskelbė Irena Petrauskienė
2026-01-13, 06:30
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Žmonės kramto įvairias medžiagas jau mažiausiai 8000 metų. Manoma, kad Skandinavijoje nuo seniausių laikų buvo kramtoma beržų sakai – juos minkštindavo ir naudodavo kaip klijus įrankiams. Kitos senovės civilizacijos, tarp jų graikai, Šiaurės Amerikos indėnai ir majai, taip pat kramtė medžių sakus dėl malonumo arba dėl raminamojo poveikio.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Viljamas Riglis jaunesnysis pavertė kramtomąją gumą iš retenybe laikyto produkto į masinį kasdienį įprotį. Jo sukurti prekių ženklai kramtomąją gumą reklamavo kaip priemonę nervams nuraminti, alkio jausmui sumažinti ir dėmesiui sutelkti.

Jau 1940-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad kramtomoji guma mažina įtampą, tačiau tuo metu mokslininkai dar negalėjo paaiškinti, kodėl taip vyksta. Dabar mokslas pamažu atskleidžia biologinius mechanizmus, slypinčius už šių seniai žinomų pastebėjimų.

Ką parodė naujas tyrimų apžvalgos darbas?

2025 m. paskelbtoje apžvalgoje Ščecino universiteto (Lenkija) mokslininkai išanalizavo daugiau nei tris dešimtmečius kauptus tyrimus, kuriuose, pasitelkus įvairius neurovizualizacijos metodus, buvo nagrinėjama, kas vyksta žmogaus smegenyse kramtant kramtomąją gumą. 

Naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), elektroencefalografiją (EEG) ir artimąją infraraudonųjų spindulių spektroskopiją nustatyta, kad kramtymas keičia smegenų aktyvumą srityse, susijusiose su judesiais, dėmesiu ir streso reguliavimu.

Tyrėjai padarė išvadą, kad kramtomoji guma aktyvina ne tik motorinius ir sensorinius tinklus, atsakingus už patį kramtymo veiksmą, bet ir aukštesnio lygmens sritis, susijusias su dėmesiu, budrumu ir emocijų kontrole.

Apžvalga taip pat patvirtino ankstesnius duomenis, jog kramtymas gali padėti sumažinti stresą, tačiau tai priklauso nuo situacijos. Laboratoriniuose eksperimentuose žmonės, kurie kramtė gumą atlikdami vidutinį stresą keliančias užduotis – pavyzdžiui, sakydami viešą kalbą ar spręsdami galvos skaičiavimus – dažnai nurodydavo jaučiantys mažesnį nerimą nei tie, kurie nekramtė.

Vis dėlto kramtomoji guma ne visada sumažindavo įtampą medicininio streso situacijose, pavyzdžiui, prieš pat operaciją. Be to, ji nesuteikdavo akivaizdžios naudos, kai dalyviai susidurdavo su sąmoningai neįveikiamomis užduotimis, skirtomis sukelti frustraciją.

Kai kuriuose tyrimuose taip pat nustatyta, kad kramtę kramtomąją gumą asmenys geriau neprisiminė pateiktų žodžių sąrašų ar pasakojimų nei tie, kurie nekramtė. Dėmesio pagerėjimas, jei ir pasireikšdavo, išnykdavo netrukus po to, kai žmogus nustodavo kramtyti.

„Nors šie efektai dažnai yra trumpalaikiai, rezultatų įvairovė pabrėžia kramtomosios gumos gebėjimą moduliuoti smegenų funkcijas, kurios peržengia paprasto burnos judesių valdymo ribas. Tačiau šiuo metu su kramtymu susiję neuroniniai pokyčiai negali būti tiesiogiai susieti su teigiamais elgesio ir funkcinių rodiklių rezultatais, stebimais tyrimuose“, – rašo apžvalgos autoriai.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėIrena Petrauskienė
Esu Irena, patyrusi kainų ir finansų analitikė. Turiu nemenką žinių bagažą bei patirtį finansų rinkoje. Mano aistra – domėtis, suprasti ir analizuoti rinkos tendencijas, kad galėčiau padėti žmonėms priimti protingus finansinius sprendimus. Nuolat tobulinu savo žinias, seku naujausias tendencijas ir technologijas, kad siekdama teikti aktualią ir naudingą informaciją savo skaitytojams
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Technologijos

Pentagono ultimatumas sulaukė pasipriešinimo, „Anthropic“ gina savo saugumo standartus

2026-03-02
Mokslas

Netikėtas atradimas Švabijos Alpėse: akmens amžiaus simboliai keičia požiūrį į rašto atsiradimą

Karolis Vaickus
2026-03-02
Mokslas

Vainikiniai išlydžiai miškuose: mokslininkai pagaliau užfiksavo paslaptingą medžių švytėjimą per audras

Karolis Vaickus
2026-03-02
Maistas

Vytinta naminė šlaunelė be paslapčių: laikymo ir patiekimo rekomendacijos, kad išliktų skonis ir kokybė

Edita Gavelienė
2026-03-02
speed camera, speed control, radar, speed, control, highway, exceed, speed trap, increased, toll, blitzmaraton, country road, radar device, measurement, driver's license, drivers, mission, police, regulatory office, speed measurement, speedometer, speed camera, speed camera, speed camera, speed camera, radar, radar, radar, radar, radar
Automobiliai

Ar pastebėjote pokyčius keliuose? Nauji ženklai galėtų informuoti apie mobilų greičio matuoklį

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-02
Pasaulis

Ar žinote kodėl Čekija atsidūrė dėmesio centre? „Politico“ ją vadina nauja NATO neklaužada

2026-03-02

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?