Kraujas turi mokėti greitai sustoti bėgti, kai susižeidžiame. Tai apsaugo nuo nukraujavimo. Bet tuo pačiu kraujas neturi krešėti per daug, nes tada gali susidaryti krešuliai, kurie užkemša kraujagysles.
Jei krešėjimas sutrinka, gali būti dvi bėdos. Viena, žmogus per lengvai kraujuoja. Kita, kraujas per lengvai sudaro krešulius. Abi situacijos gali būti pavojingos. Todėl gydytojai kartais tikrina, kaip veikia krešėjimo sistema. Tam dažniausiai naudojami du paprasti tyrimai. Jie vadinami aPTT ir INR.
Kai pažeidžiama kraujagyslė, kraujas pradeda tekėti. Pirmiausia prie žaizdos prilimpa kraujo plokštelės ir sudaro laikinu kamštį. Tai pirmas stabdymo žingsnis. Tada įsijungia kiti kraujyje esantys baltymai. Jie veikia kaip grandinė, vienas įjungia kitą.
Pabaigoje susidaro tvirtas tinklas, kuris sutvirtina kamštį ir uždaro žaizdą. Šitas procesas turi vykti tinkamu greičiu. Ne per lėtai ir ne per greitai. aPTT ir INR parodo, ar viskas vyksta kaip reikia.
Kas yra aPTT ir ką jis parodo?
aPTT tyrimas parodo, per kiek laiko kraujas laboratorijoje sukreša vienu iš krešėjimo kelių. Paprastai sakant, jis padeda suprasti, ar kraujas nėra linkęs kraujuoti per ilgai. Jei aPTT laikas yra per ilgas, tai gali reikšti, kad trūksta tam tikrų krešėjime dalyvaujančių medžiagų.
Taip pat taip būna sergant kai kuriomis kepenų ligomis. aPTT pailgėja ir tada, kai žmogus vartoja kai kuriuos kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui hepariną. Jei aPTT trumpesnis nei įprastai, tai kartais gali rodyti didesnį polinkį krešėti. Tačiau toks atvejis pasitaiko retai ir vien jo neužtenka išvadai.
Kas yra INR ir ką jis parodo?
INR yra kitas krešėjimo matas. Jis rodo, kaip kraujas kreša kitu keliu nei aPTT. Šis tyrimas dažniausiai reikalingas žmonėms, kurie vartoja vaistus nuo krešulių, pavyzdžiui varfariną. Jei INR per didelis, kraujas kreša per lėtai ir didėja kraujavimo rizika.
Tai gali reikšti per stiprų vaistų poveikį, vitamino K trūkumą ar kepenų problemas. Jei INR per mažas, vaistai gali veikti per silpnai, ir tada didėja krešulių rizika. Todėl INR padeda tiksliai sureguliuoti gydymą.
Kodėl tiriami abu rodikliai?
Nors aPTT ir INR abu kalba apie krešėjimą, jie rodo skirtingas jo dalis. Todėl vienas kito nepakeičia. Kartais vienas tyrimas būna normalus, o kitas rodo problemą. Kai abu tyrimai atliekami kartu, gydytojui lengviau suprasti, kur tiksliai yra bėda.
Tai svarbu prieš operacijas, kai įtariamas kraujavimas ar trombozė, ir stebint gydymą. Svarbiausia, kad tyrimų skaičiai visada vertinami kartu su žmogaus savijauta ir vartojamais vaistais. Todėl rezultatų aiškinimą geriausia palikti gydytojui, kuris mato visą vaizdą.

