Iki šiol žmogaus amžių medikai nustatydavo iš dantų ir kaulų. Olandijos teismo medicinos ekspertai sukūrė metodą, iš kraujo dėmių padedantį nustatyti žmogaus amžių. Tai jų teigimu galėtų palengvinti nusikaltimų tyrimą.
Erasmuso universiteto Roterdame mokslininkai sukūrė techniką, vieno mėginio pagalba nustatančią apytikrį asmens amžių. Teismo medicinos ekspertai ir tyrėjai metodą netrukus turėtų pritaikyti praktikoje.
Šiuo metodu mokslininkai ištyrė kraujo mėginius 195 savanorių, kurių amžius varijavo nuo 6 savaičių iki 80 metų. Jie ištyrė kraujyje esančias T ląsteles (T limfocitus). Šios baltiesiems kraujo kūneliams priskiriamos ląstelės yra sudėtinė imuninės sistemos dalis.
Ant T ląstelių paviršiaus esančių specialių receptorių pagalba jos geba atpažinti „svetimas“ ląsteles ir griebtis imuninės atmetimo reakcijos. T ląstelės gelbėjasi svetimkūniams būdingomis baltymų struktūromis, vadinamaisiais antigenais. Taigi, kad kuo daugiau svetimų struktūrų atpažįstama, tuo daugiau T ląstelės įgauna atitinkamų skirtingų receptorių. Jų genomas pakinta. Apimami nedideli žiedo formos DNR fragmentai, vadinamieji sj-TRECs.
Jų kiekis nuolat didėja priklausomai nuo žmogaus amžiaus, nurodo Manfredas Kayseris su kolegomis. Mokslininkai kraujo mėginyje nustato sj-TRECs kiekį ir jį lygina standartinėmis vertėmis, kurios iki tol nustatytos naudojant įvairaus žinomo amžiaus asmenų mėginius. Taip jie ir įvardina nežinomo asmens amžių.
Geresniems rezultatams – keleto metodų derinimas
Klasifikavimas įmanomas tik suskirstymu į amžiaus grupes kas 20 metų.
„Metodas toli gražu nepadeda nustatyti tikslaus amžiaus. Vargu ar įmanoma tai atlikti vos su vienu mėginiu, – teigia M.Kayseris. – Nustatyti tikslesnį rezultatą padėtų kelių amžiaus nustatymo metodų derinimas.
Mokslininkai tyrė ne tik šviežio kraujo mėginius, bet ir tuos, kuriuos saugojo pusę metų – metodo duomenų tikslumas privertė juos ir toliau nepasiduoti.
Nėra tyrimų apie galimą ligų poveikį T ląstelėms, ir galimus amžiaus nustatymo pakitimus. Taigi neatmestina, kad pavyzdžiui, ŽIV infekuoto ar leukemija sergančio asmens tyrimo rezultatai būtų klaidingi.
Kaip elegantišką šį būdą įvardina Lutzas Roeweris iš Berlyno Charité teismo medicinos instituto, klausdamas kada šį metodą reikėtų įgyvendinti darbe: „Tai tikriausiai svarbu tik retais atvejais, lyginant skirtumus tarp amžiaus grupių“.
Žinoma, yra daug nusikaltimo vietų ir be jokio kraujo.
Genetinė analizė nepateikia fotoroboto
Iki šiol teismo ekspertai naudojosi keletu būdų, kaip pasitelkiant DNR sužinoti apie fizines asmens savybes.
„Ligšiolinis DNR identifikavimas yra grynai lyginamasis. Ji padeda tik tuomet, kai DNR junginys iš nusikaltimo vietos sutampa su esančiu DNR duomenų bazėje arba sutampa su įtariamojo asmens. Taigi jo savininkas jau žinomas tyrimą atliekančioms institucijoms“, – teigia M. Kayseris.
Iki šiol svarbūs akių ir plaukų spalvos tyrimo metodai. M.Kayserio teigimu, sunku įvertinti, kurie išoriniai fiziniai požymiai yra praktiškai naudingi DNR tikslumui nustatyti: „Pavyzdžiui, veido bruožai yra nulemti genetiškai – kitaip monozigotiniai dvyniai nebūtų identiškai panašūs. Tačiau dar nežinome, kaip veido morfologija yra užkoduota genome“.
