Nuo 2023 metų lapkričio Rusiją pasiekė keli milžiniški Šiaurės Korėjos artilerijos sistemų „M1989 Koksan“ siuntiniai. Nors iki šiol Maskva apie šios ginkluotės panaudojimą nekalbėjo, dabar internete pasirodė pirmasis vaizdo įrašas, kuriame fiksuojamas šių pabūklų panaudojimas fronte.
Pranešama, kad jie taikosi į Ukrainos pozicijas šalies rytuose bei šiaurės rytuose. Pasak „Defence Express“ ekspertų, būtent Šiaurės Korėjos tiekiama artilerija tapo pagrindiniu Rusijos įrankiu šioje karo stadijoje.
Per pastaruosius penkis mėnesius Kimas Čen Unas perdavė Kremliui bent keturis siuntinius su šimtais „Koksan“ pabūklų, jų gali būti iki 200 vienetų. Analitikai neabejoja, jei ne ši parama, Vladimiro Putino kariuomenei būtų labai sunku tęsti puolimą.
Naujausias transportas buvo užfiksuotas Krymo šiaurėje kovo pabaigoje. Tuomet Ukrainos žvalgyba užfiksavo apie aštuonias savaeigės artilerijos sistemas. Pasak analitikų, jų dislokavimas šioje teritorijoje gali reikšti pasiruošimą naujam puolimui, galbūt net Chersono užėmimui.
Ukrainos pajėgos reagavo iškart: dronais kamikadzėmis smogė Krymo degalų ir amunicijos sandėliams. Šie ginklai pasižymi įspūdingu šaudymo nuotoliu, kuris siekia iki 50 kilometrų.
Tai leidžia Rusijos kariuomenei atakuoti strateginius objektus neperžengiant kontaktinės linijos. Tokia ugnies galia kelia grėsmę tiek karinei infrastruktūrai, tiek NATO šalių tiekiamai technikai.
M1989 yra 170 mm kalibro savaeigė haubica, pasižyminti milžinišku šaudymo atstumu – 40–50 kilometrų, o naudojant reaktyvinio tipo sviedinius – net iki 60 km. Ji montuojama ant vikšrinės važiuoklės, todėl idealiai tinka permainingoms Ukrainos sąlygoms, ypač žiemą ar purvo sezono metu.
Šie pabūklai vertinami kaip vieni galingiausių Šiaurės Korėjos arsenale, ir tai pirmas kartas, kai tokia ginkluotė masiškai siunčiama į užsienį. Pasak „Defence Blog“, tai rodo jų efektyvumą – Kremliaus kariai jais aktyviai naudojasi ir greitai prisitaiko prie naujos technikos.
„M1989 Koksan“ dažnai lyginamas su Rusijos „2S7 Pion“ sistemomis. Pastarosios taip pat neseniai grįžo į frontą po kelių mėnesių pertraukos, o tai reiškia, kad Kremliui galimai pavyko atnaujinti šias senas sistemas ir papildyti atsargas. Spėjama, kad dalis atsarginių dalių buvo gauta iš Šiaurės Korėjos.
„Oryx“ duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko mažiausiai 32 2S7 sistemų, tačiau neoficialiai kalbama apie daugiau nei 60 prarastų vienetų. Prieš invaziją Rusija turėjo apie 100 tokių pabūklų, bet dauguma buvo prastos būklės.
Šiaurės Korėjos pagalba tapo ne tik svarbiu techniniu pastiprinimu Rusijos armijai, bet ir leidžia Maskvai planuoti didesnio masto puolimus. Tuo metu Ukraina turi dar labiau stiprinti savo kontratakos ir oro žvalgybos gebėjimus, kad galėtų neutralizuoti šiuos taikinius dar prieš smūgius.
Ginkluotė, kuri galimai geba nešti ir branduolines galvutes, verčia dar labiau nerimauti dėl tolimesnės eskalacijos. Ukrainos atsakas dronais ir smūgiai sandėliams rodo, kad fronto dinamika artimiausiu metu gali keistis ir tai priklausys nuo abiejų šalių gebėjimo panaudoti ar neutralizuoti tokio lygio artileriją.
