Visą balandžio mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje telkė pastangas diskredituoti valdžią ir mažinti visuomenės pasitikėjimą ja. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas siūlomam nekilnojamojo turto mokesčiui, kuris buvo vaizduojamas kaip nepakeliamas finansinis krūvis, užkrautas abejingų politinių elitų.
Protestai buvo pristatomi kaip platus visuomenės pasipriešinimas „iš apačios“, o valdžia kaltinta ignoruojanti paprastų žmonių poreikius. Šie naratyvai Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo derinami su sąmokslo teorijomis, teigiančiomis, kad karas Ukrainoje tęsiasi ne dėl Rusijos agresijos, o todėl, kad neva karas yra naudingas tam tikriems vakarietiškiems dariniams ir jie sąmoningai nenori taikos.
Staigus viešosios diskusijos nutilimas po kovo mėnesį įvykusios tragedijos Pabradėje, kur per NATO pratybas žuvo keturi JAV kariai, buvo pabrėžiamas kaip įtartinas. Kai kurie kanalai netgi vadino įvykį „viešųjų ryšių spektakliu“, skirtu nukreipti dėmesį ar manipuliuoti visuomenės nuomone. Reakcija Lietuvoje į planuotą Kristinos Orbakaite koncertą vaizduota kaip auganti rusofobija, o prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atimti valstybinį apdovanojimą iš rusų muzikanto Jurijaus Bašmeto – kaip kerštingas ir politiškai motyvuotas žingsnis.
Šie tarpusavyje susiję naratyvai buvo pasitelkti tam, kad būtų menkinamas pasitikėjimas ne tik Lietuvos valdžia ir jos institucijomis, bet ir užsienio partnerystėmis, o pati šalis vaizduojama kaip represinė, nepatikima ir įsivėlusi į tarptautinius konfliktus.
Praėjusį mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje pagrindinį dėmesį sutelkė į siūlomą nekilnojamojo turto mokestį, dažniausiai jį vaizduodama kaip „sunkiai pakeliamą“ ekonominį krūvį piliečiams. Pranešimuose akcentuotos protestų prieš šį mokestį scenos, kuriose demonstrantai reiškė pyktį dėl, jų manymu, dar vieno smūgio dirbančiajai ir vidurinei klasėms, arba kitaip – „eiliniams žmonėms“.
Šio tipo žiniasklaida vaizdavo Vyriausybę kaip atitrūkusią nuo realybės, kaltino ją ignoruojant vis didėjančią ekonominę atskirtį. Kremliui palankiuose kanaluose piliečiai buvo vaizduojami kaip atsidūrę ties išgyvenimo riba, o straipsniai ir kiti įrašai dar labiau stiprino augančio nepasitenkinimo ir antivyriausybinių nuotaikų naratyvus.
Be prieš siūlomus mokesčius nukreiptų protestų, Kremliui palankūs kanalai vėl atsisuko į kovo mėnesį įvykusią tragediją Pabradėje, kai per NATO pratybas žuvo keturi JAV kariai. Buvo keliami klausimai, kodėl visa aktyvi diskusija viešojoje erdvėje apie šį įvykį taip staiga nutilo, užsimenant apie sąmoningą tylą iš Lietuvos ir Vakarų pareigūnų pusės. Piktybiniai veikėjai šį įvykį išnaudojo kritikuodami užsienio karių buvimą Lietuvoje, esą tokios sąjungos kelia grėsmę, o ne saugumą. Kai kurie nuėjo dar toliau – retoriškai klausė, kokia atsakomybė taikoma NATO karių atžvilgiu, ir kėlė įvairias sąmokslo teorijas apie „tokį greitą viso šaršalo“ nutylimą.
Kremliui palankioje žiniasklaidoje taip pat buvo išryškinti kultūriniai nesutarimai – ypač dėl planuojamo Kristinos Orbakaitės koncerto Lietuvoje. Kai kurie lietuviai ragino atšaukti jos pasirodymą, primindami jos simbolinį ryšį su rusiška kultūra ir tai, kad ji koncertavo Kryme jau po jo okupacijos. Kremliui palanki žiniasklaida kritiką vadino perdėta ir pagrįsta nebent antirusiškomis nuotaikomis, tvirtindama, kad tokie ir panašūs draudimai menininkams ir artistams kenkia tautiniam interesui ir rodo vis didėjančią netoleranciją kitakalbiams.
Kultūrinę įtampą dar labiau paaštrino prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atimti valstybinį apdovanojimą iš rusų dirigento Jurijaus Bašmeto. Kremliui palanki žiniasklaida šį veiksmą apibūdino kaip politiškai motyvuotą, kaltino Lietuvos valdžią perrašinėjant kultūrinius ryšius pagal griežtą ideologinę liniją. Visa tai buvo naudojama kuriant šalies, esą engiančios rusakalbius, perrašinėjančios savo istoriją ir užgniaužiančios kitaip manančių diskusijas, paveikslą.
„YouScan“ medijų stebėsenos įrankis balandžio mėnesį fiksavo 43 121 informacijos vienetą, susijusį su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje – tai reikšmingas sumažėjimas palyginus su kovą užfiksuotais 66 664 vienetais. Tarp jų buvo įvairūs vaizdo įrašai, žinutės socialiniuose tinkluose ir komentarai. Vertinant kasdienio medijų vartotojų įsitraukimo lygį balandžio mėnesį, dauguma aukščiausių piko taškų sutapo su siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio tema: mokesčio pristatymas, analizė, protesto planavimas, jo vyksmas ir aptarimas.
