Naujausi nutekinti duomenys iš Rusijos atskleidė šokiruojančią statistiką apie Maskvos nuostolius kare prieš Ukrainą. Kaip praneša portalas „Politico“, remdamasis Ukrainos žvalgybos gauta informacija, Rusija per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius neteko daugiau nei 280 tūkst. karių.
Tai įrodo, kad Kremlius patiria didžiulį spaudimą papildyti savo pajėgas, nors visos pastangos pritraukti naujus karius duoda menką rezultatą. Ekspertai pažymi, kad šie skaičiai neatitinka jokių realių karinių laimėjimų.
Iš viso per minėtą laikotarpį žuvo beveik 87 tūkst. karių, daugiau nei 33 tūkst. laikomi dingusiais be žinios, o sužeistųjų skaičius viršijo 150 tūkst. Tokie duomenys rodo, kad Rusijos kariuomenė kariauja neefektyviai, o žmonių gyvybės vertinamos itin menkai.
Tarptautinės žvalgybos organizacijos teigia, kad šie skaičiai yra tikėtini ir atitinka jų pačių vertinimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad Kremliaus karinė strategija paremta masinėmis atakomis ir žmonių išnaudojimu, nesant tinkamos medicininės pagalbos sužeistiesiems.
Prasta medicininė pagalba ir menka karių apsauga
Ukrainos iniciatyvos „Noriu gyventi“ ataskaitoje rašoma, kad Rusijos kariuomenėje beveik neegzistuoja sužeistųjų evakuacijos sistema. Skaičiuojama, jog vienam žuvusiam kariui tenka vos 1,3 sužeistojo, o tai reiškia, kad daugelis sužeistųjų negauna jokios pagalbos. Kitų karų atveju šis santykis paprastai siekia 1 prie 3, tad Rusijos skaičiai parodo visišką nepaisymą karių gyvybės.
Ukrainos generalinis štabas vertina, kad nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Rusijos nuostoliai pasiekė daugiau nei milijoną žuvusių, sužeistų ar dingusių karių. Ukrainos pusėje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, per tą laiką žuvo apie 46 tūkst. karių, o dar beveik 400 tūkst. buvo sužeisti.
Didelės premijos nevilioja naujų karių
Rusijos regionai bando vilioti naujus karius piniginėmis premijomis, kurios kai kur siekia iki 2,5 mln. rublių. Tačiau net tokie pasiūlymai neskatina piliečių stoti į kariuomenę. Pranešama, kad šalies gyventojai vis labiau vengia mobilizacijos, žinodami apie blogas sąlygas fronte ir didelį mirtingumą.
Amerikos karo studijų instituto duomenimis, Rusija kas mėnesį sugeba pritraukti apie 31 tūkst. karių, tačiau praranda dar daugiau kaip 35 tūkst. per tą patį laikotarpį. Tai reiškia, kad karių skaičius mažėja net ir esant intensyviam verbavimui.
Kremliaus akys krypsta į užsienį
Dėl augančio karių trūkumo Maskva ėmėsi aktyvios verbavimo kampanijos Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Organizacijos „Frontelligence Insight“ duomenimis, šiose teritorijose rusai ieško žmonių, pasirengusių pasirašyti kontraktus su gynybos ministerija.
2023 – 2024 metais tokių sutarčių pasirašyta beveik keturi šimtai, o vien per šių metų pirmąją pusę daugiau kaip šeši šimtai. Potencialūs kariai iš skurdesnių šalių viliojami pažadais gauti dideles pinigines išmokas, kurios kai kur prilygsta dešimties metų vidutiniam atlyginimui jų šalyje.
Jiems taip pat žadama, kad jie galės dirbti pagalbinius darbus, o ne tiesiogiai dalyvauti mūšiuose. Analitikai pastebi, kad Kremliaus karo mašina vis dar bando palaikyti pastovų karių srautą, bet tai darosi vis sunkiau.
Finansiniai pažadai nebeveikia, o priverstinė mobilizacija kelia vis didesnį pasipriešinimą. Tai rodo, kad Rusijos gebėjimas tęsti šį karą ilgainiui silpnėja, nors Kremlius viešai vis dar demonstruoja pasitikėjimą savo jėgomis.
