Žvalgybai, stebėjimui ir taikinių nurodymui sukurta „Altius-RU“ sistema turėjo padėti Rusijos kariniam jūrų laivynui, povandeniniams laivams ir karinei aviacijai. Be to, dronas turėjo vykdyti jūrinių teritorijų stebėseną ir remti smūgines operacijas.
Vis dėlto virtinė avarijų ir informacijos apie realų jo naudojimą trūkumas rodo, kad projektas susiduria su rimtomis problemomis. Tai ne pirmas kartas, kai kalbama apie rusiškus dronus ar raketas, kurie ne tik nesugeba pasiekti numatyto taikinio, bet ir nukrenta Rusijos gyventojams ant galvų.
Tokių atvejų karo metu buvo ne vienas. 2024 metais Rusija net pati numušė vieną savo bepiločių „S-70 Ochotnik“, kai šis dėl prarasto ryšio nukrypo nuo kurso ir galėjo būti perimtas priešų.
Dabar į neigiamo dėmesio centrą pateko „Altius-RU“, kuris jau antrą kartą per kelias dienas sudužo pačioje Rusijoje. Liepos 2 dieną šio modelio dronas nukrito ant privataus namo Tatarstane – spėjama, kad per incidentą žuvo du žmonės.
Priežastimi nurodoma ryšio su operatoriumi praradimas, kuris sukėlė nevaldomą skrydį ir tragišką smūgį į civilinę infrastruktūrą. Ir, panašu, kad ši problema nebuvo išspręsta, nes vos po kelių dienų dar vienas dronas nukrito toje pačioje Rusijos Federacijos teritorijoje, priklausančioje Povolžės apygardai.
Technologinis „perlas“ virto grėsme civiliams
Šis „superdronas“, kurį Rusija pristatinėjo kaip pažangiausią savo gynybos pramonės kūrinį ir atsvarą amerikiečių „Reaper“, realybėje ne padeda kariuomenei, o kelia pavojų savo šalies gyventojams.
Pats „Altius“ projektas pradėtas dar 2011 metais OKB „Sokol“ konstravimo biure, tačiau pirmasis oficialus užsakymas pateiktas tik 2021 metais, jį įvykdyti turėjo Uralsko civilinės aviacijos gamykla.
Kontraktas siekė apie 7 milijardus rublių, tačiau kiek vienetų buvo užsakyta – liko neatskleista.
Nors „Altius-RU“ turėjo papildyti Rusijos karinio jūrų laivyno arsenalą, nuo užsakymo momento apie realų dronų naudojimą paskelbta labai mažai.
Teoriškai – įspūdinga, praktiškai – nefunkcionalu
Pagal gamintojo duomenis, „Altius-RU“ priklauso MALE bepiločių klasei. Jo galimybės iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai, skrydžio trukmė siekia iki 48 valandų, aukštis iki 12 kilometrų, nuotolis – net iki 10 000 kilometrų.
Drono startinė masė – 6 tonos, ilgis – 11,6 metro, o sparnų plotis siekia 28,5 metro. Jis gali skristi 250 km/h greičiu ir nešti iki tonos ginkluotės, įskaitant priešlaivines raketas „Ch-35 Uran“, kurios prilyginamos amerikietiškoms „Harpoon“.
Skelbiama, kad įrengtas inercinės ir palydovinės navigacijos kompleksas, taip pat, tikėtina, radaras, nors jo parametrai neviešinami. Žiniasklaidoje minėta galimybė montuoti išorinius radarų modulius su AESA antena ir optoelektroninę taikymo galvutę.
Pagal dydį ir kai kuriuos parametrus „Altius-RU“ net lenkia amerikiečių „MQ-9 Reaper“, kurio sparnų plotis – 25 metrai, startinė masė – 2,2 tonos, nuotolis – 1850 km. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad „Reaper“ iš tiesų veikia, o „Altius“ kol kas tik teoriškai.
