Maskvoje vėl nerami naktis. Ukrainos pajėgos surengė dar vieną smūgį į Rusijos sostinę ir jos apylinkes. Nors tokių atakų Rusijos gilumoje ilgą laiką nebuvo, pastaraisiais mėnesiais jos tapo vis dažnesnės.
Šį kartą naktį iš šeštadienio į sekmadienį Maskvos gyventojai pabudo nuo sprogimų ir įkyriai burzgiančių bepiločių garsų. Kaip skelbia Rusijos pareigūnai, oro gynybos sistemos suveikė, numušta ne mažiau kaip 15 dronų, tačiau kai kurios nuolaužos krito tiesiog ant gyvenamųjų rajonų.
Tai dar vienas signalas, jog Kijevas nesiruošia likti gynyboje ir vis dažniau taiko išpuolius į infrastruktūrą, esančią giliai Rusijos teritorijoje. Žala šįkart ne tik fizinė. Skrydžių srautas Maskvoje sustojo, informacija apie nukentėjusius objektus pasklido internete, o gyventojai dar kartą suprato – karas jų neaplenkė.
Numušta 15 dronų
Maskvos meras Sergejus Sobianinas patvirtino, kad apie 2:30 nakties buvo numušta bent 15 dronų, skridusių miesto link. Jo teigimu, didelių nuostolių ar aukų išvengta, tačiau incidentai vis tiek sukėlė paniką.
Tuo metu socialiniuose tinkluose ir nepriklausomose žiniasklaidos platformose pasirodė kitaip liudijantys vaizdo įrašai. Populiarus „Telegram“ kanalas „Baza“ paskelbė kadrus, kuriuose matyti, kaip drono liekanos sminga į vieną daugiabutį Zelenogrado rajone, šiaurės vakarinėje Maskvos dalyje.
Įrašuose taip pat matyti liepsnojantys automobiliai ir išdaužyti langai. Gyventojai praneša apie didelį sprogimą ir stiklo šukes laiptinėse.
Laikinai uždaryti keturi oro uostai
Po sprogimų ir dronų aktyvumo pranešimų Rusijos aviacijos tarnyba „Rosaviacija“ nedelsdama sustabdė skrydžius iš keturių pagrindinių Maskvos oro uostų, Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio. Tai buvo padaryta dėl saugumo sumetimų, nurodė pareigūnai.
Skrydžių sustabdymas truko iki ankstaus ryto. Apie 4 valandą pranešta, kad eismas atnaujintas. Visgi tūkstančiai keleivių liko be aiškių atsakymų, o skrydžių tvarkaraščiai ilgai vėlavo.
Kodėl Ukraina atakuoja Maskvą?
Kaip pažymi agentūra DPA, tokie išpuoliai ne šiaip provokacija. Ukrainos strategija yra smogti į Rusijos gilumą, ypač į tuos objektus, kurie yra svarbūs logistikai, karinei pramonei ar simboliškai reikšmingi.
Tokie išpuoliai padeda sumažinti rusų galimybes veikti fronto linijose, sutrikdyti tiekimą, o kartu siunčia aiškų signalą, kad net Maskva nėra neliečiama.
Nors Rusijos propaganda dažnai menkina šiuos išpuolius ir bando parodyti, kad jie neturi jokios įtakos, realybėje reakcija būna greita ir apčiuopiama, nuo oro uostų stabdymo iki griežtų karinių priemonių regione.
Maskvos reakcija
Rusijos valstybinė žiniasklaida pripažino, kad tai buvo „didžiausias naktinis dronų išpuolis pastaruoju metu“. Visgi Maskvos meras stengėsi raminti visuomenę, esą sužeistųjų nėra, o visi sprogimai esą įvyko tik dėl nuolaužų kritimo.
Tuo tarpu nepriklausomi šaltiniai pateikia priešingą vaizdą.
Ukraina jau daugiau nei trejus metus ginasi nuo plataus masto Rusijos agresijos. Tačiau nuo 2023 metų pabaigos ji ėmė aktyviau taikytis į strateginius objektus Rusijoje – kuro sandėlius, gamyklas, geležinkelius ir oro uostus.
Dronai tapo viena iš pagrindinių priemonių – jie pigūs, lankstūs ir leidžia atlikti taiklius smūgius net ir iš didelio atstumo.
DPA pažymi, kad žala, padaryta šiais smūgiais, nėra lygintina su tuo, ką Ukraina patiria kiekvieną dieną nuo Rusijos raketų. Vis dėlto tai yra veiksminga psichologinė ir strateginė priemonė, rodanti, kad karo pasekmės jaučia ne tik Ukraina.
Kas laukia toliau?
Atakų prieš Maskvą tik daugės – taip prognozuoja tiek Vakarų, tiek Ukrainos analitikai. Rusija nebegali jaustis saugi net savo sostinėje.
Tuo metu pasaulis stebi, kaip konfliktas tampa vis labiau asimetriškas, Ukraina smogia išradingai ir su minimaliomis priemonėmis, o Rusija, turinti daugiau ginklų, negali užtikrinti net savo oro erdvės saugumo.
Tai karo etapas, kai simboliniai smūgiai tampa tokie pat svarbūs kaip ir taktiniai. Ir kol Maskvoje tik gesinami gaisrai – Kijevas siunčia aiškią žinią, jog puolimas gali pasiekti ir jūsų namus.
