Kriaušių tręšimas: svarbiausios taisyklės, kada ir kuo tręšti, kad vaisiai būtų saldesni

Kriaušėms, kaip ir kitiems sode augantiems vaismedžiams, pavasarį būtinas tręšimas. Ši procedūra svarbi ne tik dėl būsimo derliaus kiekio ir vaisių kokybės, bet ir dėl paties medžio būklės. Tinkamai patręštos kriaušės auga sveikiau, lengviau atlaiko nepalankias sąlygas, būna atsparesnės ligoms ir kenkėjams.

Kada tręšti kriaušes pavasarį? Pirmąją trąšų porciją galima duoti kovą, kai dirva pradeda šilti ir vaismedžiai pradeda vegetaciją. Vėliau tręšiama balandį ir gegužę – tai padeda kriaušėms formuoti lapus ir žiedus. Sezono pradžioje maisto medžiagų poreikis ypač didelis, o po žiemos dirvoje jų atsargos neretai būna sumažėjusios.

Kad kriaušės gerai augtų ir gausiai derėtų, joms svarbiausi šie elementai:

• azotas – skatina naujų ūglių ir sveikų lapų augimą;
• fosforas – svarbus šaknų sistemai ir žiedų formavimuisi;
• kalis – lemia vaisių dydį, sultingumą ir skonį (turi įtakos cukrų kiekiui);
• mikroelementai, pavyzdžiui, cinkas, boras, varis ir geležis.

Tręšiant svarbu laikytis taisyklės: trąšų nebarstykite prie pat kamieno. Geriausia jas paskleisti maždaug 50 cm atstumu nuo kamieno, maždaug ties lajos projekcija. Tuomet trąšas verta lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį ir gausiai palaistyti, kad maisto medžiagos greičiau pasiektų šaknis.

Natūralios trąšos kriaušėms pavasarį: kas veikia geriausiai

Pavasarį kriaušėms galima naudoti ir mineralines kompleksines trąšas, skirtas vaismedžiams bei uogakrūmiams – jų dozavimą reikėtų derinti su gamintojo rekomendacijomis. Vis dėlto dar palankesnis pasirinkimas dažnai būna organinės trąšos: jos gerina dirvožemio struktūrą, didina humuso kiekį ir yra draugiškesnės aplinkai.

Norint kriaušes patręšti natūraliai, galima rinktis šias priemones:

• mėšlo srutos iš paukščių mėšlo – tai itin geras azoto šaltinis, skatinantis augimą. Srutos skiedžiamos santykiu 1:10 (suaugusiems medžiams) arba 1:20 (jauniems medeliams);
• medžio pelenai – padeda užauginti didesnius, saldesnius ir sultingesnius vaisius, taip pat gali didinti medžio atsparumą ligoms. Aplink medį išbarstoma 1–2 stiklinės pelenų, jie lengvai įterpiami į dirvą ir gausiai palaistomi;
• kiaušinių lukštai – natūralus kalcio šaltinis, galintis prisidėti prie geresnės vaisių kokybės. Lukštus reikėtų nuplauti, išdžiovinti, sumalti į miltelius, paskleisti dirvoje reikiamu atstumu nuo kamieno, įterpti ir palaistyti;
• kompostas – saugi ir universali trąša, kuri pamažu aprūpina mineralais, gerina dirvos struktūrą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Po kriauše galima paskleisti apie 4 cm storio komposto sluoksnį;
• taukinės (gyvokosto) srutos – apie 1 kg žydinčių ūglių užpilama 10 l lietaus vandens ir paliekama 2–4 savaitėms pavėsyje, kartkartėmis pamaišant. Kai mišinys nustoja aktyviai putoti, jis praskiedžiamas santykiu 1:5 ir naudojamas laistymui;
• mielių tirpalas – 100 g šviežių mielių ištirpinama 10 l drungno vandens, palaikoma apie valandą ir gautu tirpalu palaistomos kriaušės.

Kada kokias trąšas naudoti? Anksti pavasarį kriaušėms dažniausiai labiausiai praverčia azoto šaltiniai, pavyzdžiui, paukščių mėšlo srutos ar kompostas. Šiuo metu galima panaudoti ir kiaušinių lukštus, nes jie skyla lėtai ir veikia kelis mėnesius. Žydėjimo laikotarpiu verta rinktis daugiau kalio turinčias priemones, tokias kaip medžio pelenai, mielės ar gyvokosto srutos – tai gali padėti užauginti didesnius ir saldesnius vaisius.