Krienai daugeliui siejasi su Velykomis ir šventiniu stalu, tačiau šis aštraus skonio šakniavaisis gali tapti vertinga kasdienės mitybos dalimi. Jis ne tik pagyvina patiekalus, bet ir papildo racioną naudingomis medžiagomis. Saikingai vartojami krienai gali prisidėti prie geresnės savijautos visais metų laikais.
Krienai priklauso kryžmažiedžių šeimai ir išsiskiria turtinga sudėtimi. Juose gausu vitamino C, taip pat randama B grupės vitaminų, vitaminų A, E ir K. Be to, krienai aprūpina organizmą kalciu, kaliu, magniu, geležimi, fosforu, cinku ir selenu.
Šioje šaknyje aptinkama ir gliukozinolatų bei jų skilimo produktų – izotiocianatų. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir organizmo apsauginių funkcijų palaikymu. Vis dėlto krienus reikėtų vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne kaip universalią gydomąją priemonę.
Krienai pasižymi mažu kaloringumu ir žemu glikeminiu indeksu. Dėl to nedideliais kiekiais jie gali tikti žmonėms, besirūpinantiems kūno svoriu ar siekiantiems palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje. Tai gali būti puiki alternatyva riebesniems ar saldesniems padažams.
Aštrų krienų skonį lemiančios lakiosios medžiagos skatina seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą. Tai gali padėti lengviau suvirškinti riebesnius ar sunkesnius patiekalus. Saikingas vartojimas neretai padeda sumažinti sunkumo jausmą po valgio ar pilvo pūtimą.
Krienams taip pat priskiriamos antibakterinės ir priešgrybelinės savybės. Tyrimuose minimas jų poveikis kai kuriems mikroorganizmams, todėl kartais krienai įtraukiami į natūralias virškinimo ar šlapimo takų funkciją palaikančias priemones. Tačiau esant rimtesniems negalavimams būtina pasitarti su gydytoju.
Didelis vitamino C kiekis daro krienus ypač aktualius šaltuoju metų laiku. Antioksidantai ir kitos veikliosios medžiagos gali prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo, tačiau svarbiausia išlieka visavertė mityba, pakankamas poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Krienus geriausia vartoti šviežius – tarkuotus prieš pat naudojimą. Taip išsaugoma daugiausia aktyvių medžiagų ir natūralus aštrumas. Juos galima pagardinti trupučiu citrinos sulčių ar acto ir naudoti kaip universalų prieskonį įvairiems patiekalams.
Krienai puikiai dera su natūraliu jogurtu ar kefyru – iš jų galima pasigaminti lengvą padažą žuviai, mėsai ar keptoms daržovėms. Nedidelis kiekis tarkuotų krienų pagyvins bulvių košę, burokėlių ar morkų salotas. Jie taip pat tinka varškės užtepėlėms, marinatams ar net naminiam sviestui gardinti.
Vis dėlto svarbu laikytis saiko. Per didelis krienų kiekis gali dirginti burnos ir virškinamojo trakto gleivinę, todėl jautresniems žmonėms verta būti atsargesniems. Krienus apdairiau turėtų vartoti ir tie, kurie turi skrandžio, žarnyno, inkstų ar skydliaukės sutrikimų.
Norint pasinaudoti krienų teikiamais privalumais, nebūtina kardinaliai keisti mitybos. Pakanka kelis kartus per savaitę įtraukti juos kaip pagardą prie įprastų patiekalų. Taip šventinis skonis tampa kasdienės virtuvės dalimi, o organizmas reguliariai gauna vertingų medžiagų, padedančių palaikyti gerą savijautą.
