Kristijonas Pelanis – aštuoniolikmetis žiedinių lenktynių atstovas. Praėjusį sezoną puikiai pasirodęs „Autoplius Fast Lap“ lenktynėse ir užėmęs prizines vietas, sportininkas sunkiai dirba, kad pagerintų paties savo užsikeltą kartelę. Kristijonas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su jaunaisiais sportininkais ir papasakojo apie savo pasiruošimą varžyboms bei automobilių sporto svarbą gyvenime.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Smalsumas. Nuolat stebėdavau įvairias autosporto varžybas, kol atsirado noras pereiti iš žiūrovo pusės į dalyvio. Savo, kaip sportininko, karjerą pradėjau nuo slalomo varžybų, o po kelių metų nusprendžiau save išbandyti ir žiedinėse lenktynėse.
Kodėl iš daugelio automobilių sporto šakų pasirinkai būtent žiedines lenktynes?
Važiuoti žiedinėse lenktynėse buvo lyg natūralus pasirinkimas. Kadangi, ne vienus metus jau buvau dalyvavęs slalomo varžybose, kuriose įgijau nemažai patirties, tai norėjosi tobulėti ir toliau. Slalome važiuodavau vienas, gana trumpas distancijas, o žiedas žavi tuo, kad čia vyksta atvira kova, kurioje varžaisi su kitais lenktynininkais. Be to, žiedinėje trasoje reikia daugiau koncentracijos, atidaus aplinkos stebėjimo. Būtent tai mane ir sužavėjo.
Ką manai apie žiedinių lenktynių padėti Lietuvoje?
Žiedines lenktynes mūsų šalyje įvardinčiau kaip besivystančią šaką – ji nėra nauja, tačiau ne itin sparčiai auganti. Lietuvoje vykstančios lenktynės kol kas nėra tokios populiarios, kaip panašūs čempionatai kitose šalyse. Turime tikrai gerų vairuotojų, net ir jaunimo tarpe, tačiau labai mažą terpę pasireikšti bei tobulinti save. Manau, kad investavus daugiau lėšų į trasas, tikrai galėtume turėti aukšto lygio varžybas Lietuvoje ir didesnį susidomėjimą jomis.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Šis sportas išugdo išties daug praktiškų savybių, kurios padeda ne tik trasoje, bet ir už jos ribų. Kaip svarbiausias išskirčiau tikslumą, atsakingumą, greitą reakciją, atsargumą bei komandinį darbą.
Kaip kovoji su įtampa varžybų metu?
Stresas ir įtampa automobilių sporte – neišvengiami. Tačiau visa tai dingsta akimirksniu vos užgesus šviesoforui - tuo metu mintys sukasi tik apie vairavimą, trajektorijas, aplinkos bei automobilio stebėjimą. Sunkiausia lenktynėse yra „neperdegti“ ir nepadaryti kažko per daug, kas vėliau galėtų turėti neigiamos įtakos rezultatui. Stengiuosi susikoncentruoti į važiavimą, išlikti šaltų nervų, vietoj to, kad auginčiau vidinę įtampą. Autosportas – tiek pat psichologinis, kiek ir fizinis užsiėmimas, tad paruošti varžyboms reikia ne tik techniką, bet ir patį save.
Kiek paprastai laiko užtrunka pasiruošimas varžyboms?
Tikriausiai visus metus, nes gerinti reikia ne tik vairavimo įgūdžius ir automobilio techniką, bet ir vairuotojo fizinį bei psichologinį pasiruošimą, į kurį įeina savęs bei varžovų analizavimas, situacijų įsivaizdavimas, žinių apie techniką gilinimas ir panašūs dalykai. Turbūt daugeliui žinoma Benedikto Vanago frazė – „Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras“, tinka visoms autosporto šakoms. Pasibaigus varžyboms ar sezonui, darbas ir pasiruošimas kartu su tuo nesibaigia, o įgauna naują pradžią.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Keliuose laikytis taisyklių nėra sunku, nes pakankamai „išsikraunu“ varžybose. Lenktynėms yra trasa, miesto gatvės skirtos ne tam. Stengiuosi laikytis kelių eismo taisyklių ir skatinu tai daryti ir kitus.
Tavo nuomone, kiek sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Visos šios dalys yra svarbios ir vieną kitą jungiančios siekiant bendro rezultato. Žinoma, vien talentas ne visada gali padėti trasoje. Taip pat pasitikėti vien aplinkybėmis būtų naivu. Manau, kad svarbiausia iš šių dalių yra sunkus darbas, kuris gali šiek tiek atpirkti nenumatytus atvejus. Be to, pagal šį kriterijų lengviausia pamatuoti pasiektus rezultatus.
Kokius lūkesčius esi išsikėlęs sau automobilių sporte?
Pagrindiniai mano tikslai – tobulėti, įgyti dar daugiau patirties, nes esu dar jaunas vairuotojas ir viskas priešakyje. Kol kas patirties semiuosi žiedinėse lenktynėse, kartais sudalyvauju ir slalomuose, tačiau ateityje tikrai neatsisakyčiau išbandyti ir kitas autosporto sritis.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Mane labiausiai motyvuoja rezultatas. Pasibaigus lenktynėms pamatai, ko pasiekei investavęs laiką į pasiruošimą, atidavęs visas savo ir komandos jėgas .
Kaip vertini praėjusį savo sezoną? Kokius tikslus esi išsikėlęs naujam?
Praėjusių metų rezultatas išties stebina mane patį, nes pasiruošti jam neturėjau daug laiko, bet pasiekiau gana neblogų rezultatų. Dalyvavau „Autoplius Fast Lap“ lenktynėse ir bendroje įskaitoje užėmiau 2-ąją vietą „Time Attack“ bei 3-iąją vietą „Wolf Race“ važiavimuose. Rezultatai tikrai džiugina. Aukštai užsikėliau kartelę, todėl ateinantį sezoną tikiuosi nenusileisti pats sau.
Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus?
Visada žavėjausi Ayrton Senna ir jo vairavimo stiliumi bei visišku atsidavimu autosportui. Jis kaskart pabrėždavo, koks svarbus yra sunkus darbas ir pasiruošimas norint siekti aukštumų, taip pat tai, kad reikia visuomet būti susikoncentravusiam į savo tikslą, vis bandyti įveikti savo ribas. Tuo trasoje ir už jos vadovaujuosi ir aš.
