Kai kalbame apie tarpukario Lietuvą, dažniausiai į galvą šauna krepšinis, ANBO lėktuvai ar modernėjanti sostinė Kaunas. Tačiau vienas mažiau linksniuojamas, bet ne mažiau svarbus pasididžiavimas – sviestas. Ne šiaip sau maisto produktas, o tikras ekonomikos variklis, garsinęs Lietuvą Europoje ir už jos ribų.
Tais laikais sviestas buvo vertinamas kaip kokybės ženklas, o šalies eksportas šoko į dešimtuką žemyno mastu. Deja, po karo šis produktas ilgai buvo nuvertintas ir net laikytas sveikatai kenksmingu. Visgi šiuolaikiniai tyrimai grąžina jam garbę – tai, kas ilgą laiką buvo nurašyta, vėl atgauna savo vietą ant stalo ir net tarp rekomenduojamų pasirinkimų.
Nuo senuolių raugintos grietinėlės receptų iki šiandienos modernių gamybos technologijų – sviestas Lietuvoje turi gilias šaknis ir stiprų atgimimą. Tai istorija ne tik apie skonį, bet ir apie tai, kaip klaidingi įsitikinimai gali pakeisti ištisų kartų požiūrį į tai, kas iš tikrųjų yra vertinga.
Tarpukario Lietuva – tarp sviesto eksporto lyderių
Garsiausias Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas 2016 m. duodamas interviu „Valstiečio” laikraščiui atskleidė, kad vienas didžiausių Lietuvos Respublikos pasiekimų tarpukariu buvo puikiai veikiantis ir didelius žingsnius padaręs šalies žemės ūkis. Šalį, pasak A. Bumblausko, garsino ne tik ANBO lėktuvai, krepšinis, bet ir sviestas. Istorikas pasakojo, kad Lietuva netgi buvo patekusi į daugiausiai sviesto eksportuojančių šalių penketuką Europoje, eksportas buvo padidėjęs 10 kartų. Net ir dabar Lietuvoje galima rasti sviesto, primenančio tarpukarį.
„Sekdami tarpukario Lietuvos tradicijomis, mes gaminame „Smetonišką” sviestą, kuris yra iš natūralios raugintos grietinėlės. Tai yra aukštos kokybės produktas ir jis reprezentuoja gurmanišką mūsų šalies virtuvę, kuri pradėjo formuotis tarpukario Lietuvos miestuose. Kaunas tuo metu buvo laikinoji sostinė, ten virė vakarietiškas gyvenimas, vakarienės restoranuose, popiečio arbatėlės ir savaitgalio piknikai dvaruose. Lietuviai valgydavo tai, ką išaugindavo vietiniai ūkininkai arba kas būdavo atvežama iš užjūrio. Ir, žinoma, viską paskanindavo raugintos grietinėlės sviestu”, – pasakoja Vilma Laukytė – Staniuvienė, AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Mažeikių pieninė“ vyriausioji technologė.
Kritika sviestui – be svarių įrodymų
Visgi maždaug apie 1950–tuosius pasaulio požiūris į sviestą ėmė keistis, plintant nuomonei, kad svieste esantys sotieji riebalai sukelia širdies ligas ir didina šansus gauti širdies smūgį.
Pavyzdžiui, 1977–aisiais Jungtinės Amerikos Valstijos tapo pirmąja valstybe pasaulyje, įvedusią rekomendacijas gerokai sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą. Amerikiečių sukurtos gairės ragino gyventojus sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą iki maždaug 10 % visos suvartojamos energijos. Panašių veiksmų 1984–aisiais ėmėsi ir britai. Tik 2015 m. britų medicinos žurnale „Open Heart” publikuotas tyrimas atskleidė, kad tokios gairės abiejose valstybėse nustatytos neturint jokių svarių įrodymų apie sočiųjų riebalų žalą.
Dabar internete netgi galima rasti nuomonių, kad ypač JAV, rekomendacijos sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą, smarkiai paveikė amerikiečių supratimą apie mitybą ir netgi prisidėjo prie nutukimo epidemijos.
Nauji tyrimai: sviestas gali apsaugoti
Pastarasis dešimtmetis galėtų būti vadinamas sviesto išteisinimo laikotarpiu. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp saikingo sviesto vartojimo ir didesnės grėsmės susirgti širdies ligomis. Kai kurie tyrimai netgi parodė atvirkštinį variantą. 2021-aisiais „PLOS MEDICINE” žurnale publikuotas mitus griaunantis tyrimas. Mokslininkai teigė nustatę, kad svieste, piene ar sūryje esančių riebalų vartojimas gali apsaugoti nuo širdies smūgio.
Pasak tyrėjų, žmonės, vartojantys daugiau šių riebalų, mažiau linkę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrimas remiasi kraujo tyrimais, kurie atspindi riebalų suvartojimą, o rezultatai rodo, kad aukščiausia riebalų koncentracija kraujyje susijusi su mažiausia širdies ligų rizika. Laužant mitus apie sviesto žalą, galima vardinti ir kitas jo teigiamas savybes. Sviestas yra puikus šaltinis A, E bei D vitamino, kurio labai trūksta Lietuvos gyventojams. Lietuva turi gilias sviesto vartojimo tradicijas, tad nenuostabu, kad ir šio produkto pasirinkimas didelis. „Mes gaminame bent kelių skirtingų rūšių ir skirtingo riebumo sviestus. Galima rinktis saldžios grietinėlės, raugintos grietinėlės ar sūdytą sviestą, taip pat skirtingus tepius riebalų mišinius. Kiekvienam pagal skonį ir norus“, – sako V. Laukytė – Staniuvienė.
AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Mažeikių pieninė“ vyriausioji technologė taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia visų gerųjų sviesto savybių svarbu ir tai, kaip jis yra gaminamas. „Gaminame šį produktą unikalia technologija, todėl jis išsiskiria turtingu skoniu. Nereikia sukti galvos ir kaip jį patepti, tai galima padaryti labai lengvai, vos ištraukus iš šaldytuvo. Be to, „Dvaro“ sviestas atitinka aukščiausius pasaulinius sviesto standartus ir tuo labai didžiuojamės”, – atskleidžia specialistė.
