Baltijos jūros giluminiai vandenys susidūrė su precedento neturinčiu deguonies trūkumu. Kaip skelbiama žurnale „Frontiers in Earth Science“ publikuotame tyrime, nuo 2016 metų prasidėjęs stagnacijos laikotarpis sukėlė didžiausią deguonies stoką šios jūros matavimų istorijoje.
Tyrimą atliko Talino technikos universiteto Jūrų sistemų instituto mokslininkai, vadovaujami Tavio Libliko, bendradarbiaudami su kolegomis iš Suomijos ir Latvijos.
„Sutapus keliems veiksniams, daugiau nei 100 metrų gylyje deguonies trūkumas pasiekė beprecedentį lygį. Šiuo metu giliuosiuose sluoksniuose susidarė masė vandens su itin dideliu vandenilio sulfidų kiekiu – bendras deguonies deficitas siekia net 2,5 mln. tonų“, – teigia T. Liblikas.
Kas lemia šią pavojingą situaciją?
Pasak mokslininkų, pagrindinė problema yra Baltijos jūros vandens susisluoksniavimas. Skirtingo druskingumo sluoksniai veikia tarsi barjeras, neleidžiantis deguoniui iš paviršiaus pasiekti giluminius vandenis.
Be to, į Baltijos jūrą nepatenka pakankamai deguonimi prisotinto vandens iš Šiaurės jūros, kuris paprastai padeda atgaivinti giliuosius sluoksnius.
Dar vienas svarbus veiksnys yra klimato atšilimas. Šylantis vanduo natūraliai talpina mažiau deguonies, o aukštesnė temperatūra spartina organinių medžiagų irimą, procesą, kuris pats sunaudoja papildomą deguonies kiekį.
Šią problemą dar labiau paaštrina į jūrą patenkančios maistinės medžiagos, ypač iš žemės ūkio. Jos skatina organinių medžiagų kaupimąsi jūros dugne, kurios vėliau ima irti ir taip dar labiau mažina deguonies atsargas.
Ar įmanoma situaciją pagerinti?
Trumpuoju laikotarpiu – vargu. Net stiprus deguonimi prisotinto vandens antplūdis iš Šiaurės jūros, pasak mokslininkų, vargu ar visiškai kompensuotų jau susidariusį giluminį deficitą.
Tačiau vilčių suteikia ilgalaikiai sprendimai. Situacija gali pagerėti, jei Baltijos regiono šalys ryžtingai imsis mažinti taršą, ypač ribojant maistinių medžiagų patekimą į jūrą. Tai reikalauja nuoseklios politikos, tarptautinio bendradarbiavimo ir tvarių ūkininkavimo bei aplinkosaugos sprendimų.
Šiuo metu Baltijos jūra siunčia aiškų signalą: žmogaus veikla daro ilgalaikę įtaką jos ekosistemoms, o pasekmės gali būti daug rimtesnės nei vien ekologinė žala.
