Lenkijoje vis dažniau fiksuojami pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GPS) signalų trikdžiai, ypač virš Baltijos jūros regiono, ir Varšuva šiuos incidentus atvirai sieja su Rusijos sabotažo veiksmais.
Pasak Lenkijos gynybos ministro Vladyslawo Kosiniako-Kamyszo, šie trikdžiai kelia vis didesnę grėsmę ne tik kariniam saugumui, bet ir civiliniam transportui, tiek orlaiviams, tiek bepiločiams orlaiviams, tiek laivybai.
Trikdžiai, pasak ministro, ypač dažni šiaurinėje Lenkijos dalyje – vietovėse prie Baltijos jūros, kur intensyviai veikia ir NATO oro pajėgos. Kai kurių signalų šaltiniai siekia Kaliningrado sritį, vieną iš labiausiai militarizuotų Rusijos teritorijų Europoje.
Nepriklausomi ekspertai jau kelias savaites skelbia apie dažnėjančius GPS netikslumus, kurie ypač trikdo dronų operatorių darbą. Pasitaiko atvejų, kai bepiločiai orlaiviai „pabėga“ iš savo maršrutų arba tampa visiškai nevaldomi.
Blogiausiu atveju tai gali baigtis avarijomis ar net incidentais, kai prarandama drono kontrolė virš miestų ar civilinių objektų.
Tačiau tai dar ne viskas. Navigacijos netikslumai pradeda trikdyti ir keleivinę aviaciją. Neseniai vienas keleivinis reisas, skridęs į Bydgoščiaus oro uostą, turėjo būti nukreiptas į Poznanę dėl navigacijos signalų sutrikimų.
Tai tik vienas iš pirmųjų realių pavyzdžių, kaip elektroninis karas gali turėti tiesioginį poveikį civiliams gyventojams.
Sabotažo pėdsakai ir tarptautinis atsakas
Ministras patvirtino, kad Lenkijos valdžios institucijos šiuos veiksmus laiko hibridinio karo dalimi. Nors Rusija oficialiai neprisiima atsakomybės, įrodymai apie sutrikimų šaltinius vis dažniau veda į Rusijos karinę infrastruktūrą.
Tokią taktiką Maskva jau taikė anksčiau, pavyzdžiui, 2022–2023 metais Ukrainoje ir Juodosios jūros regione.
Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų saugumo priemonių. Lenkijos Gynybos ministerija aktyvavo specialų krizių valdymo komitetą.
Parengtas atnaujintas rekomendacijų paketas, skirtas tiek karinei, tiek civilinei aviacijai, įskaitant reikalavimą dažniau tikrinti oro navigacijos įrangos patikimumą, naudoti papildomus alternatyvius orientacijos metodus bei iš anksto planuoti maršrutų pokyčius.
Bendras NATO rūpestis
Tai ne tik Lenkijos problema. GPS trikdžiai dažnėja ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Švedijoje. Baltijos šalys įspėja, kad visos regiono valstybės turi ruoštis vis aktualesniam švelnių karinių provokacijų scenarijui.
Lietuvos kariuomenė įvardijo, kad GPS trukdžių poveikis pastebimas ir Kuršių marių bei Klaipėdos pakrantės zonose. Pranešta apie pavojingas situacijas, kai bepilotės skraidyklės netikėtai nukrypo nuo maršrutų ir sukėlė pavojų žvejybos ar keleiviniams laivams.
NATO savo ruožtu stiprina žvalgybos operacijas regione. Vis daugiau sąjungininkų naikintuvų ir žvalgybinių orlaivių fiksuoja galimus trukdžių šaltinius – ne tik iš sausumos, bet ir iš laivų ar bepiločių sistemų, esančių tarptautiniuose vandenyse.
Naujo tipo karo ženklai
Visa tai rodo, kad karas XXI amžiuje nebūtinai reiškia tankų kolonas ar fronto linijas. Elektroninis karas yra ne ką mažiau pavojingas. GPS trikdžiai, kurie gali atrodyti kaip laikini nesklandumai, iš tiesų yra ženklas, kad regionas atsidūrė hibridinių konfliktų epicentre.
Tokie incidentai gali sutrikdyti ekonomiką, pavojingai paveikti logistiką, o galiausiai – padidinti konfrontacijos riziką.
Kol diplomatinės pastangos ieško sprendimo, tiek Lenkija, tiek kaimyninės šalys stiprina pasirengimą dar vienai, nematomai grėsmei.
