Remiantis naujausiais NATO ir JAV karinių vadų vertinimais, Vakarų šalims, ypač NATO sąjungininkėms Europoje, gali būti likę tik pusantrų metų pasiruošti plataus masto kariniam konfliktui.
Generolas Aleksejus Grinkevičius, einantis Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje ir NATO jungtinių pajėgų vyriausiojo vado pareigas, įspėjo, kad Kinija ir Rusija gali koordinuotai pradėti karinį puolimą 2027 metais.
Pasak generolo, jeigu Kinijos lyderis Xi Jinpingas priimtų sprendimą pulti Taivaną, šis žingsnis greičiausiai būtų derinamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tokia situacija sukurtų sąlygas dviem vienu metu vykstantiems konfliktams, Azijoje ir Europoje, o tai iš esmės reikštų globalų karinį susidūrimą.
Skaičiuojamas kiekvienas mėnuo
Generolas pabrėžė, kad laiko liko labai nedaug. Pasirengimui, kariuomenės vienetų, technikos ir amunicijos kaupimui NATO šalims liko tik maždaug 18 mėnesių. Tai reiškia, kad Vakarai turi nedelsiant stiprinti gynybos planus ir imtis konkrečių veiksmų, kad atremtų galimą dvipusę agresiją.
Vokietijos spauda, remdamasi vyriausybiniais šaltiniais, rašo, jog Vokietijos valdžia taip pat svarsto galimybę, kad Rusija jau 2027 metais gali surengti karinę provokaciją prieš vieną iš NATO narių. Toks veiksmas, kaip spėjama, galėtų būti derinamas su Kinijos veiksmais Taivano kryptimi, kad sukeltų chaosą NATO struktūroje ir susilpnintų jos gebėjimą reaguoti.
Kinijos planai dėl Taivano tampa realūs
Jungtinių Valstijų žvalgyba ir karinės institucijos jau kurį laiką stebi galimus Kinijos ketinimus pradėti karinę operaciją prieš Taivaną. Tikėtina data yra 2027 metai. Šiuo klausimu Pentagonas jau dabar derina pozicijas su Japonija ir Australija, siekdamas įvertinti, kokį vaidmenį šios šalys galėtų atlikti galimo konflikto atveju.
NATO generalinis sekretorius neseniai taip pat perspėjo, kad Xi Jinpingas, pradėjęs karinį veiksmą prieš Taivaną, greičiausiai spaustų Putiną imtis aktyvių veiksmų Europoje. Toks scenarijus būtų skirtas tam, kad NATO būtų priversta reaguoti keliuose frontuose vienu metu, taip susilpninant jos pajėgumus ir sukeliant strateginę sumaištį.
Baltijos šalys yra galimi pirmieji taikiniai
Tarp labiausiai pažeidžiamų NATO valstybių šiame kontekste dažnai minima Estija. Tai mažiausia iš trijų Baltijos šalių, kurioje gyvena reikšminga rusakalbių bendruomenė. Šis faktas jau seniai kelia susirūpinimą saugumo ekspertams, nes tokiomis aplinkybėmis gali būti siekiama destabilizuoti vidinę šalies padėtį ar net pagrįsti agresijos veiksmus tariamu vietos gyventojų gynimu.
Artimiausi 18 mėnesių gali tapti vienu svarbiausių laikotarpių Europos saugumo istorijoje. NATO šalys turi ruoštis tam, kad geopolitinis nestabilumas iš kalbų ir prognozių nevirstų realybe, kurią vėliau būtų sunku suvaldyti. Kiekviena atidėta savaitė gali reikšti didesnę riziką ateityje.
