Europos NATO lyderiai turi liautis iliuzijomis apie lengvus sprendimus ir pripažinti realybę – norint užtikrinti taiką Ukrainoje, reikės dislokuoti dešimtis tūkstančių taikos palaikymo karių. Apie tai kalbėjo Vokietijos karių sąjungos vadovas pulkininkas Andre Wustneris, kuris paragino politikus kalbėti atvirai apie mastą ir sunkumus, laukiančius ateityje.
Kol Vakarų lyderiai svarsto įvairius scenarijus, Maskva kategoriškai priešinasi bet kokiam NATO karių pasirodymui Ukrainoje. Tačiau, anot Wustnerio maldos strategija būtų ne tik neatsakinga, bet ir itin pavojinga, nes suteiktų Putinui dar daugiau erdvės agresijai.
Nepaisant to, kad greito paliaubų scenarijaus artimiausiu metu tikėtis nerealu, Vakarams jau dabar būtina ruoštis sudėtingam taikos palaikymo mechanizmui. Tai, pasak pulkininko, turėtų būti tikras signalas Rusijai, kad Ukraina ir jos saugumas yra rimtai ginami tarptautinės bendruomenės.
Europos politikai spaudžiami apsispręsti
Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau politikų atvirai kalba apie galimą karių siuntimą į Ukrainą po karo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, jog tokia misija būtų būtina kaip „norinčiųjų koalicijos“ dalis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat užsiminė apie atvirumą šiai idėjai, tačiau pabrėžė, kad sprendimas privalėtų būti koordinuotas su visais Europos partneriais bei koalicija.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekiantis įtvirtinti save kaip pagrindinį taikos tarpininką tarp Maskvos ir Kyjivo, kategoriškai atmetė galimybę siųsti amerikiečių karius į Ukrainą. Tai reiškia, kad atsakomybės našta dėl tokios misijos kristų būtent ant europiečių pečių.
Reikalinga ne simbolinė, o reali jėga
Pulkininkas Wustneris aiškiai pasakė, kad taikos palaikymo operacija negalės apsiriboti keliais generolais ar mažomis karinėmis grupėmis Ukrainoje. Jei norima, kad Putinas patikėtų Vakarų ryžtu, turi būti dislokuota tikrai reikšminga tarptautinė jėga.
Pasak jo, didžiosios šalys, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, turėtų siųsti mažiausiai po 10 tūkst. karių. Tai būtų ilgametė misija, kelianti milžinišką iššūkį jau dabar įtemptoms ir nepakankamai aprūpintoms kariuomenėms.
„Nuo pat pradžių turi būti aiškiai parodyta, kad esame visiškai rimtai nusiteikę dėl saugumo garantijų, dėl Ukrainos paramos, dėl paliaubų užtikrinimo ir dėl griežto atsako, jei Putinas bandytų dar kartą pulti,“ – sakė jis.
Europai trūksta gynybinių pajėgumų
Wustneris kritikavo Europos kariuomenių būklę, pavadindamas jas kariniais nykštukais. Pasak jo, šalys jau dabar sunkiai įgyvendina naujus NATO įsipareigojimus, priimtus paskutiniame Aljanso viršūnių susitikime. Tokia padėtis kelia abejonių, ar Europa pajėgi savarankiškai apsiginti be JAV pagalbos.
Šis klausimas tampa dar aktualesnis turint omenyje, kad pasaulinės grėsmės auga, o Rusijos agresija prieš Ukrainą atskleidė rimtus Vakarų gynybos sistemos trūkumus. Pulkininkas ragina nedelsti ir spartinti ginklavimosi procesą bei stiprinti NATO europinį ramstį.
Diskusijos apie taikdarių dislokavimą Ukrainoje tampa vis intensyvesnės. Kol kai kurie politikai kalba atsargiai, Vokietijos karių sąjungos vadovas reikalauja aiškumo ir drąsos. Jo teigimu, jei Vakarai nori užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje, privalės parodyti ne simbolinį, o realų karinį įsipareigojimą.
