Suomijos žiniasklaidos lauke pastarosiomis savaitėmis netrūksta įtampos. Valstybės sprendimas skirti paramą vienai seniausių naujienų agentūrų šalyje sukėlė diskusijų bangą tiek politiniuose, tiek redakcijų koridoriuose. Tai klausimas apie išlikimą, atsakomybę ir ateitį.
Kalbama apie 1,05 mln. eurų paramą finansinių sunkumų turinčiai naujienų agentūrai STT. Apie šį sprendimą pranešė visuomeninis transliuotojas „Yle“, pabrėždamas, kad tai vienkartinis finansinės pagalbos paketas.
STT istorija prasidėjo dar 1887 metais. Per daugiau nei šimtmetį agentūra tapo vienu svarbiausių informacijos šaltinių Suomijoje, o jos vardas minimas greta seniausių naujienų agentūrų pasaulyje. Tokia istorija įpareigoja.
Susisiekimo ministrė Lulu Ranne pabrėžė, kad parama skiriama su aiškiomis sąlygomis. Bendrovė ir jos savininkai turės įsipareigoti sparčiai plėtoti veiklą bei stiprinti agentūros pozicijas rinkoje. Kitaip tariant, tai nėra paprastas gelbėjimo ratas.
Didžiausią STT akcijų paketą – 75,4 proc. – valdo žiniasklaidos grupė „Sanoma Media Finland“. Tai ta pati bendrovė, kuriai priklauso ir didžiausias šalies dienraštis „Helsingin Sanomat“. Likusi akcijų dalis išskaidyta tarp kitų bendrovių, įskaitant „Yle“, kuri turi 1,7 proc.
Toks savininkų pasiskirstymas kelia papildomų klausimų. Ar valstybės parama netiesiogiai sustiprins jau ir taip įtakingą rinkos žaidėją? O gal tai būtinas žingsnis siekiant išsaugoti nacionalinį naujienų tiekimo tinklą?
Praėjusį rudenį atlikta apklausa rodė, kad siūlymui skirti biudžeto lėšų žiniasklaidos bendrovei pritarė vos kelios parlamentinės frakcijos. Kita dalis politikų laikėsi atsargios pozicijos arba atvirai abejojo tokio sprendimo tikslingumu.
Kritikai akcentuoja, jog žiniasklaida turėtų išsilaikyti rinkos sąlygomis. Vis dėlto realybė yra sudėtingesnė. Pastaraisiais metais tradicinės redakcijos susiduria su mažėjančiomis pajamomis ir didėjančia tarptautine konkurencija.
Šią savaitę STT paskelbė atleidžianti 21 darbuotoją. Tai skaudus smūgis kolektyvui, kuris jau kurį laiką gyvena nežinioje. Be to, vadovybė planuoja papildomas taupymo priemones, siekdama stabilizuoti finansinę padėtį.
Viena iš tokių priemonių – biuro, atsakingo už Europos Sąjungos reikalus Briuselyje, perkėlimas į Helsinkį. Tai simbolinis, bet kartu ir labai praktiškas sprendimas, mažinantis išlaidas bei keičiantis darbo organizavimą.
Nuo balandžio agentūra ketina pereiti prie naujo veiklos modelio. Kol kas detalių nedaug, tačiau akivaizdu, kad bus ieškoma efektyvesnių procesų, galbūt daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams sprendimams ir turinio platinimo formoms.
Ministerija, aiškindama sprendimą, akcentavo, kad vietinės žiniasklaidos priemonės šiuo metu daugiausia konkuruoja su vienomis didžiausių pasaulio bendrovių. Tai globalios technologijų platformos, kurios dominuoja reklamos rinkoje.
Reklamos rinka Suomijoje reikšmingai neaugo nuo 2000 metų pradžios. Tuo metu reklamos pajamos, kurios vis dėlto didėjo, daugiausia atiteko tarptautinėms skaitmeninių technologijų milžinėms, o ne vietiniams leidėjams.
Tai reiškia, kad nacionalinės redakcijos atsidūrė nelygiavertėje situacijoje. Jos turi išlaikyti kokybišką turinį, atitikti visuomenės lūkesčius, tačiau finansiniai ištekliai nėra proporcingi atsakomybei.
Ministrė Lulu Ranne pabrėžė, kad žiniasklaidos sektorius susiduria su daugybe iššūkių. Vis dėlto, jos teigimu, konkurencingumas negali būti grindžiamas didelėmis ar ilgalaikėmis pagalbos struktūromis. Parama turėtų būti laikina, o sprendimai – bendri.
Čia slypi esminė dilema. Kaip padėti strategiškai svarbiai institucijai, nepaverčiant jos priklausoma nuo valstybės finansavimo? Kaip išlaikyti redakcinę nepriklausomybę ir kartu užtikrinti stabilų veikimą?
Kai kurie analitikai mano, kad be stiprios nacionalinės naujienų agentūros mažesnės redakcijos prarastų patikimą informacijos šaltinį. STT tiekia naujienas daugeliui regioninių leidinių, kurie neturi galimybių išlaikyti didelių korespondentų tinklų.
Todėl sprendimas skirti 1,05 mln. eurų gali būti vertinamas kaip investicija į visos ekosistemos stabilumą. Tai ne vienos įmonės gelbėjimas, o platesnis signalas apie valstybės požiūrį į informacijos sklaidą.
Ar ši parama taps atspirties tašku atsinaujinimui, ar tik laikinu atokvėpiu – parodys artimiausi metai. Viena aišku: STT istorija dar nesibaigia, o Suomijos žiniasklaidos ateitis priklausys nuo gebėjimo susitarti ir prisitaikyti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

